Stebuklai lanko tik "piniguočius"?
Aštuonis mažamečius vaikus auginantys Rita (32 m.) ir Linas (31 m.) Žarnauskai, gyvenantys Kalvarijos savivaldybės Vensentiškių kaime, gailesčio ar pašaipos vertų daugiavaikių šeimų kategorijai nepriklauso. Nors gyvena varganai, tačiau namuose kiekvienas daiktas visuomet turi savo vietą, neištuštėja ant viryklės esantys puodai ir net šaltą žiemą kambariuose nepristinga šilumos. Parūpo sužinoti, ar daugiavaikė motina Rita Žarnauskienė laiko save laiminga moterimi ir ar linki savo atžaloms perimti jos dalią.
- Daugiavaike mama tapote planuodama ar tiesiog pasidavėte likimui?
- Galėčiau prisitaikyti abu atsakymo variantus. Pati augau aštuonių vaikų šeimoje, vyras - keturių, tad abiem nesvetima kasdienybė didžiulėje šeimoje. Mūsų vyriausiajai - dešimt metų, jaunėliui - trys mėnesiai. Šiandien manau, kad daugiau vaikų nebeturėsime, nes tokį pulką auginti tikrai nelengva. Ir seserys manęs klausia, kam man reikia tiek daug burnų, kvailina mane. Tada supykstu ir žeriu, kad joms tai neturėtų rūpėti - neina gi pas jas duonos prašyti badaudami. Bet suprantu, kad seserys mums tik gero linki. Esu iš tų moterų, kurios geriau pasiduoda likimui ir gimdo, o ne anksčiau ar vėliau savo vaisių nužudo. Ir vis dėlto savo vaikams patarsiu turėti mažesnes šeimas.
- Tapusi mama jūs niekada nedirbote, o ir vyras ne visuomet darbą turi, tai iš kokių lėšų gyvenate? Gal ir jums pašalpos už vaikus - vienintelis pajamų šaltinis?
- Taip manantiesiems pasiūlyčiau patiems pabandyti pragyventi iš tokios sumos, kokia sudaro pašalpą. Jos užtenka tik pačioms būtiniausioms vaiko priežiūros reikmėms! Aišku, jeigu tėvai tas pašalpas prageria - kita kalba: tokių žmonių ir poreikiai kiti. Mūsų dešimties žmonių šeimyna per mėnesį turi pragyventi maždaug iš pusantro tūkstančio litų - tiek gauname, kai vyras turi darbo. Iš anksto skaičiuojame, kiek pinigų galime praleisti per vieną dieną. Jeigu normą viršijame, kitądien tenka spaustis. Aišku, neretai būna (ypač žiemą), kad tenka skolintis. Artimiausia pagalba - produktus skolon (į sąrašą) duodanti parduotuvė. Labiausiai baiminuosi permainingų orų, susargdinančių vaikus. Ir vaistai, ir kelionės pas gydytojus šluote iššluoja visas santaupėles. Kadangi neturime automobilio, tokiais atvejais tenka jį samdyti: jeigu reikia pasiekti tik Kalvariją, prarandame 10 litų, jeigu vykstame iki Marijampolės, samdomam vairuotojui mokame 25 litus. Mūsų šeimai tai dideli pinigai.
- Nemažai žmonių gyvena viltimi, tikisi įvairių stebuklų. Ar jums tai nesvetima - ypač dabar, artėjant Kalėdoms?
- Manau, kad netikėtų stebuklų sulaukia tik turtingi, nepriteklių nekamuojami žmonės. Pažiūrėkite, kokiuose butuose dažniausiai lankosi visokių televizijos akcijų organizatoriai, kalėdinių žvaigždžių ieškotojai ir dovanų visokiose "maksimose" dalintojai! Aš net nebuvusi tokiuose milžiniškuose prekybos centruose! Mūsų pastogėje kasdieninius stebuklus daromės patys - jeigu yra ką valgyti, jeigu sveiki vaikai, jeigu pašerti tvartuke laikomi gyvuliai, tai jau ir stebuklas. Kasdien susitvarkau kambarius (jų turime tik du), kasdien priskalbiu glėbius skalbinių (kad tik nesugestų mūsų "tarnaitė" "Riga"!), kasdien po kelis kartus paglostau vaikų galveles - tai mūsų stebuklai. Aišku, Kalėdos mums - didelė šventė. Švenčių nuotaiką kuriame balionais ir karpytomis snaigėmis puošdami eglutę, vėliau - kiekvienas po ja rasdami po saldainį ir nedidelį žaislą. Kol jų nepritrūksta, jaučiuosi esanti laiminga mama! Turbūt bene labiausiai mane įskaudintų paaugusių vaikų kaltinantis klausimas: "Mama, kodėl mūsų tiek daug prigimdei?.."
Romualdo VILČINSKO nuotr.:
- Rita Žarnauskienė su ikimokyklinio amžiaus savo vaikais
