Uzbekistane paskelbtas gedulas žuvusiesiems lėktuvo Jak-40 katastrofoje Taškente pagerbti. Antradienį, apie 19 valandą 27 minutės vietiniu laiku, į sostinės oro uostą besileisdamas iš Termezo atskridęs lėktuvas Jak-40 nukrito ant pakilimo-nusileidimo tako ir sudužo. Žuvo juo skridę 32 keleiviai ir 5 ekipažo nariai. Tarp žuvusiųjų - Jungtinių Tautų koordinatorius Uzbekistane Ričardas Konrojus ir JAV organizacijos "World Concern" bendradarbis Ričardas Peneris. Katastrofos aukomis taip pat tapo keturios moterys ir vienas vaikas.
Uzbekistano generalinis prokuroras Rašitžonas Kodirovas teigia, jog pagrindinė aviakatasrtrofos priežastis - tupiant neatsidariusi lėktuvo važiuoklė, dėl ko laineris tapo nevaldomas ir rėžėsi į betoninę pakilimo-nusileidimo aikštelės užtvarą bei užsidegė. Lėktuvo nuolaužos sukrito į 5 metrų gylio Kara-Su upės kanalą. Oficialiąja katastrofos versija abejoja nemažai lakūnų ir konstruktorių, tad ją patvirtinti ar paneigti gali tik vadinamosios "juodosios dėžės", kurios jau surastos ir atiduotos šifruotojams Taškente. Daugiau įvykio detalių iškeltos baudžiamosios bylos tyrimą atliekanti Generalinė prokuratūra nepraneša.
Nusipelnęs Rusijos lakūnas bandytojas Anatolijus Kvočuras tikina, kad neatsidarius vienai iš važiuoklės atramų lėktuvo judėjimas baigiamajame stabdymo etape tampa nevaldomas. Neaišku, kodėl pilotai, nors oficialiai teigiama, jog įgula buvo ypač patyrusi, pastebėję šasi gedimą ir žinodami, jog Jak-40 teks tupdyti "ant pilvo", tęsė nusileidimą. Jie privalėjo pakilti aukštyn ir išnaudoti lėktuvo bakuose likusį kurą, kad tupiant avariniu būdu būtų išvengta galimo sprogimo.
Šiuo metu Uzbekistano valdžios paskelbta oficialioji aviakatastrofos versija gerokai skiriasi nuo pirminių pranešimų. "Uzbekijos avialinijų" atstovai anksčiau skelbė, kad ekipažas prašė dispečerio leidimo tūpti ir pastarasis paskyrė laisvą taką, tačiau pilotai veikiausiai "neįtilpo" į nusileidimo trajektoriją. Netrukus oro uosto darbuotojai pareiškė, kad lėktuvas net nespėjo paliesti žemės. Vienas oro uosto saugos tarnybos atstovas teigė, jog buvo didelis rūkas ir lėktuvas leidosi tik antruoju mėginimu, prieš tai apsukęs ratą, tačiau bandydamas vėl pakilti trenkėsi į sieną. Kai kuriais duomenimis, prieš pralauždamas sieną Jak-40 sparnu užkabino radijo švyturį. Netrukus pranešimas apie rūką buvo paneigtas ir oro uosto vadovai pranešė, kad matomumas buvo pakankamas. Lėktuvams Jak-40 esant rūkui iš viso draudžiama leistis. Tokiu atveju jis turėjo būti nukreiptas į kitą oro uostą.
Kai kurie įvykio liudininkai teigia, kad lėktuvas užsidegė dar skrisdamas oro uosto prieigose. Jie tvirtina, jog matė ryškų blyksnį, o po to išgirdo du sprogimus. Buvo spėliojama, kad krentant lėktuvui sprogo pusiau užpildyti kuro bakai. Tačiau ekspertai šia versija abejoja. Jie mano, jog liudininkai matė tik lėktuvo kontakto su žeme metu išskeltas kibirkštis, o paskui girdėjo, kaip Jak-40 atsitrenkė į tvorą ir sprogo jo varikliai.
Uzbekistano Generalinė prokuratūra pranešė, jog šis Jak-40 pagamintas 1975 metais ir jau buvo beveik išskraidęs savo garantinį resursą. Lėktuvas ore išbuvo 37 000 iš jam skirtų 38 000 valandų. Paskutinį kartą laineris remontuotas 1999 metais Minske. "Uzbekijos avialinijos" teigia, kad lėktuvo būklė buvo gera - visiškai neseniai jam atlikta techninė apžiūra ir buvo pasirašyti dokumentai - jo skraidymo resursas padidintas iki 40 000 valandų. Tai antroji katastrofa kompanijos istorijoje. 1999-aisiais Karakalpakijos oro uoste apvirtus besileidžiančiam Jak-40 žuvo du žmonės.
O danguje ir toliau neramu. Sausio 15 dieną vos pakilęs iš Pekino oro uosto avariniu būdu buvo priverstas leistis Irano avialinijų lėktuvas "Boeing 747SP". Pradžioje buvo pranešama, jog 120 keleivių į Tokiją skraidinusiam lėktuvui taip pat buvo sugedusi važiuoklė, tačiau vėliau paaiškėjo, jog priverstinai tūpta dėl gedimų varikliuose. Per šį incidentą niekas nenukentėjo. Prancūzijos Alpių slidinėjimo regione sudužus sraigtasparniui žuvo pilotas ir trasų prižiūrėtojas.
