Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Pastarosiomis dienomis Policijos departamento Ryšių su visuomene ir informacijos skyrius vos ne kasdien žiniasklaidai praneša apie įvykdytas žmogžudystes, kuomet įtariamaisiais įvardijami vaikai, pasiuntę myriop savo tėvus. Naujausias toks įvykis užregistruotas praėjusio penktadienio vakarą Vilniaus rajone, Nemėžyje. Dėl kol kas tiksliai nenustatytų priežasčių šiame miestelyje gyvenantis Nemėžio vidurinės mokyklos abiturientas Olegas Masalskis (19 m.) su peiliu rankose įsiveržė į miegamąjį ir nieko nesakęs puolė badyti tėvą. Viktoras Masalskis (43 m.) mirė pakeliui į ligoninę... Per grumtynes, siekdami iš siautėjančio Olego atimti peilį, rankas susižalojo ir motina, ir dvynys brolis. Konfliktą pavyko "nugesinti" devyniasdešimtmetei močiutei, vietoj riksmo ir įsakmių reikalavimų anūką pašaukusiai malonybiniu vardu... Po šių žodžių Olegas iškart nurimo, atlyžo...
Į nusikaltimą pastūmėjo liga?
Sukrėsti Masalskių šeimą ištikusios tragedijos Nemėžio gyventojai dabar svarsto, dėl kokios priežasties iki tol nei agresija, nei blogu elgesiu iš kitų bendraamžių neišsiskyręs Olegas galėjo imtis tokių drastiškų veiksmų. Vienų nuomone, nelaimės užuomazgų reikėtų ieškoti tik pačioje šeimoje. Kitų įsitikinimu, iki kraujo praliejimo privedė metų metus nesiliovusios patyčios mokykloje (pasirodo, šiek tiek keistoko elgesio broliai dvyniai, dvyliktokai, mokykloje buvo tarsi pajuokos objektas, smurtinių išpuolių sulaukdavo net nuo gerokai jaunesnių moksleivių). Dar kitų manymu, Olegas turėjo rimtų sveikatos problemų, o jam teikiama privati pagalba greičiausiai nebuvo pakankama... Matyt, vienos priežasties nėra - viskas po kruopelytę susidėjo į krūvą ir ilgai formavęsis skaudulys skausmingai pratrūko...
Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Kazimieras Poplovuchinas tepasakė, jog Olegui Masalskiui pateikti įtarimai dėl tyčinės žmogžudystės, teismas jau sankcionavo įtariamojo suėmimą mėnesiui. Artimiausiu metu šiam jaunuoliui esą bus paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė. Pareigūnas sakė nenorįs užbėgti ekspertams psichiatrams už akių, tačiau aplinkybės, kurioms esant devyniolikmetis nemėžiškis stvėrėsi peilio, ilgametę darbo praktiką turinčiam prokurorui kelia didelį įtarimą, jog jaunuolis tomis minutėmis vargu ar besuvokė, ką darąs...
Kaip prokuroras jau išsiaiškino, Olegas Masalskis buvo be galo jautraus būdo, lengvai pažeidžiamas, per daug viską imantis į galvą vaikinukas. Negana to, kad stresinių situacijų netrūkdavo mokykloje, be to, nenumaldomai artėjo mokslo metų pabaiga, taigi reikėjo daug ir intensyviai mokytis, ruoštis egzaminams (Olegas planavo studijuoti anglų kalbą), kuo toliau, tuo dažniau rimtų problemų kildavo šeimoje, tarp Olego tėvų. Pastaruoju metu Olego tėvai, sako, nelabai sutarė, netgi galvojo apie skyrybas, tėvas nevengdavo iš motinos pasišaipyti, ją prie vaikų žemindavo, o tai matyti ir girdėti Olegui buvo be galo skaudu... Atrodo, tąvakar tarp tėvo ir sūnaus irgi buvo kilęs žodinis konfliktas, po kurio Olegas tyliai įsėlino į virtuvę, pasiėmė peilį ir laiptais pakilo į antrąjį namo aukštą, į tėvo miegamąjį...
"Akistatos" žurnalistė trumpai pasikalbėjo su Nemėžio vidurinės mokyklos direktoriumi Zbignevu Matijausku. Direktorius kategoriškai atmetė spaudoje pasirodžiusius pranešimus, esą į baisią tragediją Olegą galėjo pastūmėti nesutarimai su bendraamžiais ar moksleivių patyčios mokykloje.
- Tai niekuo neparemti gandai, - pareiškė pedagogas.
Anot jo, Olegas mokėjo "už save pakovoti", esą dar pernai rudenį, regis, "už prasivardžiavimą" buvo susimušęs su kitu klasės moksleiviu. Po šio incidento į mokyklą buvo pakviestas Olego tėvas (toje pačioje mokykloje informatikos ir matematikos mokytoja dirba ir Olego motina), kuris pripažino, kad sūnus - labai nervingas, ir nieko esą nepadarysi (beje, aplinkinių teigimu, ne mažiau nervingas buvo ir pats tėtis).
Mokyklos direktoriaus nuomone, tragedijos priežasčių reikia ieškoti ne kur kitur, o šeimoje. Pašnekovas puse lūpų užsiminė, jog dvynių motina darė viską, ką galėjo, kad padėtų vaikams sėkmingai baigti mokslus; pasiturinčiai gyvenančioje šeimoje vaikai buvo viskuo aprūpinti; Olegui, kaip minėta, buvo teikiama privati psichologinė pagalba, tačiau to, kaip matyti, neužteko... Tokios sveikatos būklės jaunuoliams, kaip Olegas, girdi, reikėjo kur kas rūpestingesnės medikų priežiūros ir konkretesnio gydymo... Būtent dėl to dabar dalis nemėžiškių Olegą laiko ne tiek nusikaltėliu, kiek auka...
Taigi nors kol kas Olegas Masalskis - įtariamasis dėl tėvažudystės, gali būti, jog jis bus pripažintas esąs nepakaltinamas ir išsiųstas į specialiąją gydymo įstaigą.
Kaimas gaili... motinos žudiko
Vos prieš porą dienų Šiaulių apygardos teismas paskelbė nuosprendį dėl motinos tyčinio nužudymo kaltintam Akmenės rajono Dabikinės kaimo gyventojui Rimantui Meižiui (36 m.). Vyriškiui skirta pusaštuntų metų trukmės laisvės atėmimo bausmė, nors kaltinimą palaikęs prokuroras motinžudį prašė įkalinti dvylikai metų.
Kaip buvo nustatyta per ikiteisminį tyrimą, Rimantas Meižys, supykęs, kad motinos numylėtinis katinas pridergė jam į lovą, įgrūdo šį į maišą ir įmetė į kūdrą. Tai sužinojusi, motina sūnų esą piktai apšaukė, tad šis neišlaikęs jai kartą ar du smogė. Kitą rytą Rimantas nustebo, kodėl motina nepakyla iš lovos, ir vos neišgriuvo išvydęs, jog ji - negyva.
Anksčiau duotus parodymus R. Meižys teisme pakeitė ir ėmė tvirtinti, jog tądien motinos nemušęs. Girdi, ji pati tomis dienomis ištisai girtavusi, galėjusi susižaloti griuvinėdama. Tyrėjui jis esą sumelavęs, kad motiną sumušęs, nes labai norėjęs būti paleistas iš suėmimo, bet kokia kaina siekęs dalyvauti motinos laidotuvėse. Deja, teismas šiais parodymais nepatikėjo - R. Meižį pripažino esant kaltą dėl motinos mirties.
- Gaila Rimučio, nereikėjo jo kišti į kalėjimą, - tokiais ir panašiais tvirtinimais Dabikinės kaimo gyventojai pradėjo pokalbį su "Akistatos" žurnaliste. - Jis nekaltas - motina buvo paskutinė girtuoklė, pro užpiltas akis nematydavo net kelio, šlitinėdavo kone keturiomis... Ir kelios dienos prieš mirtį galva trenkėsi į cementinius laiptus... Jei Rimutis kiek ir bakstelėjo - tiek jai tereikėjo... Ubagas Rimantas, pinigų advokatui neturėjo - tai ir atsidūrė už grotų... O koks buvo darbštus, koks teisingas, sąžiningas, taikaus būdo - visi juo pasitikėjome, drąsiai įsileisdavome į trobą, nes žinojome, kad jis niekam nieko blogo nepadarys...
Toks vienpusiškas kaimiečių nusiteikimas žurnalistę labai nustebino. Kaip galima gailėti prieš savo motiną ranką pakėlusio nusikaltėlio?!
Tuomet kaimiečiai patikino, jog ne kitaip mano ir "Dabikinės autoritetas", pensininkė mokytoja Adolfina Steponavičiūtė, kuri Rimantą esą labai gerai pažįstanti, su juo turėjusi nemažai reikalų (Rimantas pas šią moterį esą dažnai uždarbiaudavęs) ir esą taip pat galinti patvirtinti, kad jis tikrai nebuvęs blogas žmogus.
Iš tiesų, A. Steponavičiūtė, paprašyta išsakyti nuomonę apie motinos žudiką, vos sulaikė ašaras. Moters teigimu, Rimantas nieko gero nematė visą gyvenimą - ir tėvas, ir motina buvo "amžini girtuokliai", negana to, į alkoholį patraukė ir abu sūnus (jaunesnysis Rimanto brolis prieš kurį laiką nusižudė). Kur esą matyta, kad jau suaugęs Rimantas, girtai motinai pareikalavus, turėdavo tučtuojau lėkti pas "pilstukininkus" samanės, nes priešingu atveju iš motinos pusės galėjo susilaukti net smurtinių išpuolių! O bene baisiausia, girdi, tai, jog gerdama motina šalia pasisodindavo ir sūnų... Kaimo šviesuomenė ją esą ne kartą ir ne du sugėdino, stebėdamasi, kaip nuo "šnapso" jau net sutinusi senyvo amžiaus moteris neįstengia savęs suimti į rankas, šio žalingo įpročio atsikratyti. Stefanija Meižienė esą nesyk buvo barama ir už tai, kad žudo, tai yra alkoholiu girdo ir savo vaikus. Bet Stefanijai buvo tas pats.
Pasak A. Steponavičiūtės, Rimantas labai mylėjo ir tėvą, ir motiną. Kai tėvas susilaužė koją, sūnus esą skolindavosi pinigų (visuomet skolas grąžindavo) ir su lauktuvėmis lėkdavo į ligoninę; jis esą rūpinosi ir motina, labai išgyveno, kad ši taip įjunkusi į alkoholį, kad prastai jaučiasi, o neina pas daktarus... Kaip, girdi, jis galėjo siekti motinos mirties, jei iš jos pensijos abu gyveno!
A.Steponavičiūtė sakė girdėjusi, jog ekspertai Stefanijos galvoje rado kelių dienų senumo kraujo krešulius, o tai esą rodo, kad girtuoklė motina galvą jau buvo susitrankiusi anksčiau, greičiausiai pati, griuvinėdama. Niekad anksčiau su policija reikalų neturėjęs Rimantas esą apsižioplino, nepaprašė pakartotinės ekspertizės, tad visa kaltė krito ant jo pečių.
Pamatę per televiziją, jog, išgirdęs teismo nuosprendį, R. Meižys nubraukė ašarą, neišsilaikė neapsiašaroję ir kaimiečiai...
Nors motiną ir sumušė...
Kad nuo teismo medicinos ekspertų išvadų priklauso įtariamojo žmogžudyste likimas - tikra teisybė. Štai vieną paskutiniųjų kovo dienų Mažeikių rajono kaime buvo rasta negyva moteriškė. Kriminalistai apklausė trisdešimtmetį jau perkopusį jos sūnų, kuris nė nebandė neigti motinai sudavęs. Be to, kaime jau seniai sklandė kalbos, kad sūnus motiną dažnai pritalžydavo, ne kartą buvo pagrasinęs užmušiąs. Taigi anksčiau jau tris kartus teistas, ne per seniausiai iš įkalinimo vietos paleistas Viktoras buvo sulaikytas, o policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tyčinio nužudymo. Deja, netrukus viskas apsivertė aukštyn kojomis. Pasirodo, teismo medicinos ekspertas pateikė išvadą, jog stiklelio mėgėja Viktoro motina mirė ne dėl sužalojimo, o nuo besaikio girtavimo (apsinuodijo alkoholiu). Remiantis tokia išvada neliko nieko kita, kaip įtariamąjį paleisti.
- Anekdotas, daugiau nieko, - tiek tepakomentavo vienas Mažeikių rajono PK pareigūnas, gerai žinantis, kaip žiauriai sūnus elgdavosi su savo motina.
Daug lemia ydingoji šeimos sistema
Pasak Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologės Agnės Grušauskaitės, smurtavimas prieš artimiausius žmones, tėvus, o ypač jų nužudymas - vieni iš sunkiausių nusikaltimų. Kiekvienas toks atvejis - individualus, savitas, unikalus, todėl labai sudėtinga ką nors komentuoti, daryti kokias nors išvadas, apibendrinimus.
Nors tokių nusikaltimų skaičius palyginti nėra didelis bendroje nusikalstamumo statistikoje, dažnėjančios tėvažudystės esą verčia sunerimti.
Anot psichologės, į tokį nusikaltimą žmogų dažniausiai pastūmėja įvairios priklausomybės. Pavyzdžiui, nuo narkotikų priklausomas jaunuolis gali ryžtis bet kam, kad tik susiveiktų pinigų "dozei". Tas pat esą pasakytina ir apie priklausomybę alkoholiui, lošimams ir kt. Kita vertus, psichologės Agnės Grušauskaitės teigimu, pasitaiko, kai tarp tėvų ir vaikų būna ypatingi santykiai, paremti pykčiu, neapykanta vieni kitiems, net smurtu, agresija. Ta vadinamoji ydingoji šeimos sistema, nenormalūs santykiai šeimoje irgi esą gali paakinti vaiką prieš tėvus panaudoti brutalią jėgą, negalvojant, jog tai gali turėti pačių skaudžiausių pasekmių.
Pasitaiko, kai neapykantą tėvams vaikas atsineša iš mažumės, iš vaikystės - kai nuolat iš tėvų pusės patirdavo fizinę, emocinę ar dar kitokią prievartą, kai nuo mažens kentė nepriteklius, matė vien girtų tėvų veidus. Užaugęs ir pats įjunkęs į svaigalus toks sūnus, žiūrėk, apkvaitęs nuo alkoholio ir padaro neatitaisomą klaidą...
Be abejo, būna atvejų, kai tėvai - tvarkingi ir rūpestingi, o vaikai taip pasielgia dėl ligos, paveldėtos patologijos. Neretai tokia naujiena (kad vaikas turi psichikos negalią) paaiškėja tik po skaudžios tragedijos. Kartais, deja, konstatuojama, jog psichikos sutrikimų turintis ligonis nebuvo tinkamai gydomas ar pats nekreipė dėmesio į medikų rekomendacijas, psichiką veikiančius vaistus maišė su svaigalais (o tai gresia psichinės ligos paūmėjimu, priepuolių pasireiškimu ir panašiai).
Psichologė linkusi manyti, jog visuomet po tokio nusikaltimo (kai vaikas nužudo savo tėvą ar motiną) nusikaltėlis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Prablaivėjęs toks pilietis esą gali net neprisiminti, ką padaręs...
Ką pasėsi - tą ir pjausi?
Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Kazimiero Poplovuchino žodžiais, Kiekvienas tėvažudystės atvejis - vis kitoks, išskirtinis. Ir nors dažniausiai tokie nusikaltimai padaromi asocialiose šeimose, prokuroras nelinkęs tokiems atvejams pritaikyti žinomo posakio: "Ką pasėsi - tą ir pjausi". Mat kartais, girdi, ir geras grūdas, įmestas į prastą žemę, sunyksta.
Aišku, nuo tėvų auklėjimo, priežiūros, rūpestingumo esą labai daug kas priklauso, tačiau nemažai reikšmės, prokuroro nuomone, turi ir aplinkos veiksniai, socialiniai faktoriai, sudėtingas laikotarpis...
