Ši tragiška istorija patiks detektyvines mįsles mėgstantiems skaitytojams - net ir paskelbus žmogžudžiui nuosprendį liko daug neatsakytų klausimų. Pernai gruodį Telšiuose, savo namuose, 44 metų Algirdas Jonušas žiauriai nužudė savo pažįstamą - 24 metų Aurimą Jonutį. Pagal pirmąją versiją, Aurimas buvo įlindęs A. Jonušą apvogti, o pastarasis gindamasis neva įsibrovėlį nužudė. Pagal kitą versiją, persigėręs Algirdas nežinia už ką pribaigė savo sugėrovą ir suvaidino spektaklį, imituodamas būtinąją gintį. Ar Šiaulių apygardos teismo teisėjai teisingai pasirinko versiją, tesprendžia skaitytojas.
Tragedija įvyko pernai gruodį, ir dar lyg tyčia 13 dieną. Telšiuose, Palangos gatvėje, gyvenanti Aldona Pocienė tą dieną jau sutemus, apie 19 valandą, sulaukė 44 metų neblaivaus kaimyno Algirdo Jonušo. Pravėrusi duris moteris pakraupo, kai pamatė, jog atėjūno drabužiai smarkiai iškruvinti. O kai jis pasakė ką tik savo namuose užmušęs vagį ir norįs paskambinti į policiją, moteriškė visai neteko amo. Matydamas, jog vagių, kraujo bei lavonų mirtinai bijančiai A. Pocienei dreba rankos, A. Jonušas pats surinko telefono numerį ir nuo girtumo besipinančiu liežuviu paprašė policininkus atvykti.
Kriminalistai A. Jonučio lavoną rado A. Jonušo namo rūsyje. Kūnas buvo žiauriai sumaitotas. Vėliau ekspertai suskaičiavo 70 smūgių, kurių net 6 buvo mirtini, žymes. Aurimas buvo taip stipriai badomas dviem peiliais, jog vieno geležtė net nulūžo. Negana to, prieš mirtį A. Jonučiui plaktuku buvo sulaužyta kaukolė, nelaimingasis buvo talžomas ir kitokiais daiktais, velėjamas kumščiais, spardomas.
Policininkus pasitikęs stipriai girtas A. Jonušas neneigė užmušęs A. Jonutį, tačiau teisinosi tai padaręs besigindamas. Po skyrybų šis tvirtas vyras gyveno Palangos gatvės 60-ajame name su seserimi, vertėsi paremontuodamas automobilius. Tądien Algirdas pasakojo prisigėręs mieste su draugais, parpėdinęs namo ir užmigęs. Žemaitis teigia, jog vakare apie 18 valandą pabudo nuo krebždesio rūsyje ir atsikėlė apsidairyti. Sesers namie nebuvo. Rūsyje A. Jonušas tvirtina pamatęs pro langelį įlindusį kažkokį nepažįstamą vyrą, kuris tamsoje šokęs ant Algirdo su peiliu. A. Jonušas sakosi sugebėjęs peilį įsibrovėliui iš rankos išmušti ir gindamasis pats ėmęs badyti užpuoliką. Mašinų meistras teigia grumtynių metu labai susijaudinęs, todėl nugriuvusį įsibrovėlį toliau talžęs kuo pakliuvę po ranka, nors nužudyti nenorėjęs - nebent apsvaiginti. Pamatęs, jog priešininkas nebejuda, A. Jonušas atsitokėjo. Tik tada atpažino A. Jonutį ir išpėdino pas kaimynę kviesti medikų bei policininkų.
Atrodytų, viskas aišku. Nužudytasis - žmonos paliktas bedarbis, labai mėgo išgerti, be to, pasak jo tėvo, bandęs svaigintis ir narkotikais, o narkomanai beveik visi vagys. Algirdo rūsyje šalia lavono policininkai rado dvi rankines mašinų detalių, kurias, namo savininko žodžiais, įsilaužėlis ruošėsi pavogti, tik buvo užkluptas ir nespėjo.
Visai kitaip reikalai pakrypo išklausius liudytojus bei užmuštojo artimuosius. Pasirodo, A. Jonušas su A. Jonučiu ne šiaip sau buvo pažįstami - kelias dienas iki tragedijos Aurimo tėvas matė juos abu kartu pėdinančius S. Nėries gatve, tikėtina, išlenkti po taurelę. Aurimo tėvai bei žmona linkę tikėti, jog ir gruodžio 13-ąją A. Jonutis buvo užsukęs pas A. Jonušą išgerti. Girtaudami vyrai galėję susipykti ir susimušti. Artimųjų nuomone, fiziškai stipresnis Algirdas užmušė Aurimą ir išsigandęs atsakomybės imitavo įsilaužimą, pats prikrovė rankines detalių, kurias Aurimas neva turėjęs pavogti.
Prokuroras kaltinamajame akte pareikalavo žudiką nubausti 8 metais nelaisvės, nes jis peržengė būtinosios ginties ribas. Tačiau teismas rašydamas nuosprendį rėmėsi aplinkybe, kurios vienintelės teisiamasis niekaip negalėjo logiškai paaiškinti - jei A. Jonutis iš tikrųjų lindo į rūsį vogti ir puolė jį užklupusį namo savininką, kodėl išmušęs peilį ir apsvaiginęs A. Jonušas nesiliovė A. Jonučio mušti ir nepakvietė policijos, kol vagis dar buvo gyvas? Teismas nusprendė, kad A. Jonušas be jokios moralinės ar juridinės teisės itin žiauriai susidorojo su A. Jonučiu, ir žudiką nuteisė kalėti 11 metų. Skelbdamas nuosprendį teisėjas neužmiršo pridurti, kad ši bausmė mažesnė už įstatymu numatytą vidutinę.
Šioje istorijoje yra dar viena susimąstyti verčianti vieta. Nors prieš žūdamas A. Jonutis su žmona nebegyveno, sutuoktinė moralinę žalą dėl vyro, kurio ji ir taip realiai neturėjo, netekties paprašė priteisti 50 000 litų bei po 300 litų kas mėnesį, iki jų našlaičiu tapęs vaikas sulauks pilnametystės. Motina Virginija Jonutienė moralinę žalą įvertino 75 000 litų. Teismas ieškovams iš nuteistojo priteisė 14 286 litus laidotuvių bei advokatų samdos išlaidų, o ieškinius dėl moralinės žalos paliko nenagrinėtus.
Artūro Kantausko nuotr.
A. Jonušas jaučiasi neteisingai nuteistas ir bandys įrodyti savo teisybę Aukščiausiajame teisme.
"Ant tamstos, prokurore, aš nepykstu. Jūsų darbas kaltinti, tačiau šįkart persistengėte, - plodamas per petį kaltintojui Šiaulių apygardos teisme porino A. Jonušas.
(A. Jonušas 1, 2, 3 .jpg)
