Teistieji ar įkalintieji už pabėgimą iš sovietinės armijos gali būti pripažinti politiniais kaliniais
Laikraščio skaitytoja Stasė Ž. iš Biržų rajono rašo, jog jos sūnus 1988 metų rudenį buvo pašauktas tarnauti į sovietinę armiją, tačiau 1990 metų kovo 18 dieną iš jos pabėgo. Šešias paras buvo pasislėpęs Sąjūdžio būstinėje, vėliau slapstėsi dar dvejus metus. Sūnaus ieškojo ir tuometinė milicija, ir sovietinės kariuomenės karininkai. Laiško autorė tikina girdėjusi, jog tiems asmenims, kurie pabėgo iš sovietinės armijos, išmokama kompensacija. Jeigu tai tiesa, moteris norėtų sužinoti, kur reikėtų kreiptis ir kokius dokumentus pateikti.
1997 metų birželio 30 dieną priimtas Asmenų, nukentėjusių nuo okupacijų, teisinio statuso įstatymas, kuriame numatyti nuo sovietinės armijos nukentėję asmenys. Nukentėjusiais pripažįstami asmenys, nuteisti laisvės atėmimu ar įkalinti be teismo sprendimo už atsisakymą tarnauti Lietuvą okupavusių valstybių ginkluotosiose pajėgose arba už pasitraukimą iš šių pajėgų. Tokiems asmenims suteikiamas politinio kalinio statusas. Tiesa, šį faktą reikėtų įrodyti atitinkamais dokumentais. Politiniams kaliniams, sulaukusiems pensinio amžiaus, bus mokamos nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos. Jeigu tokie asmenys tampa pirmosios ar antrosios grupės invalidais dėl kokių nors bendrųjų susirgimų, jiems taip pat būtų pradėtos mokėti nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos. Jeigu laiško autorės sūnus už pasitraukimą iš sovietinės armijos nebuvo teistas ir negalės įrodyti, jog gali būti pripažintas nukentėjusiu asmeniu, jam nei valstybinė nukentėjusiųjų pensija, nei kokia nors kompensacija nepriklauso.
