Generalinė prokuratūra baigė tirti ir išsiuntė Vilniaus apygardos teismui baudžiamąją bylą, kurioje sujungtos į vieną bylos, iškeltos 1991 metų sausio 14-rugpjūčio 19 dienomis dėl buvusios SSRS vidaus reikalų ministerijos Ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) darbuotojų nusikalstamų veiksmų prieš Lietuvos Respubliką.
Šiuo metu Rusijoje gyvenantys būrio vadovai Boleslovas Makutinovičius ir Vladimiras Razvodovas įtariami įvykdę ne mažiau kaip 15 nusikaltimų prieš Lietuvos valstybę ir jos pareigūnus. Patraukus baudžiamojon atsakomybėn, paskelbta jų paieška. Į Rusijos Federacijos institucijas kreiptasi dėl jų ekstradicijos.
Tačiau išduoti įtariamuosius šios šalies teisėsauga atsisako - aiškina, kad jie yra Rusijos Federacijos piliečiai. Kitų išvykusių iš Lietuvos antivalstybinės organizacijos dalyvių buvimo vietos nenustatytos, paaiškino Eltai Generalinės prokuratūros atstovas spaudai.
Baudžiamoji byla prieš B. Makutinovičių, V. Razvodovą, taip pat kitus Ypatingojo būrio narius, kurių buvimo vieta šiuo metu nenustatyta, išskirta į atskirą baudžiamąją bylą.
Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismui perduotoje baudžiamojoje byloje kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už antivalstybinių organizacijų kūrimą ir dalyvavimą jų veikloje, kenkimą, grasinimus pareigūnams, vagystes, tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą pareikšti Vilniuje gyvenantiems Aleksandrui Skliarui (39 m.) ir Eduardui Petrauskui (47 m.).
Generalinės prokuratūros duomenimis, abu jie buvo Ypatingosios paskirties milicijos būrio karininkai, savarankiškai priiminėjo sprendimus, įsakinėjo pavaldiems milicininkams. Baudžiamojoje byloje surinkta užtektinai įrodymų dėl A. Skliaro ir E. Petrausko kaltės prieš Lietuvos valstybę, jos įstaigas, piliečius ir visuomeninę tvarką. Be kitų nusikaltimų, jiems inkriminuojamas dalyvavimas užgrobiant Vidaus reikalų ministerijos Policijos mokyklos pastatą, užpuolant Vilniaus muitinės Lavoriškių ir Medininkų postus, Šalčininkų pasienio užkardos Tabariškių postą, Zarasų pasienio užkardos ir Zarasų muitinės Smėlynės postus, Krašto apsaugos departamento autobusą KAVZ bei užimant Valstybinio telegrafo ir telefono centrą Vilniuje.
Baudžiamoji byla sudaryta iš 15 tomų. Joje minimos 76 kviestinų į teisiamąjį posėdį civilinių ieškovų, jų atstovų, taip pat nukentėjusiųjų ir liudytojų pavardės. Tarp liudytojų - Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila, buvę vidaus reikalų ministrai Marijonas Misiukonis ir Česlovas Blažys, sostinės policijos vadovas Erikas Kaliačius bei daug kitų asmenų.
