Albertas ONIŪNAS
Redakcija gauna daug laiškų, tame tarpe ir iš nuteistųjų, atliekančių bausmę. Daugelyje tokių laiškų rašoma apie tai, esą žmogus buvo nuteistas už nepadarytą nusikaltimą, arba bausmė paskirta nepagrįstai didelė. Susidaro įspūdis, kad didžioji dalis kolonijų gyventojų yra tik nekaltos korumpuotų ir nesąžiningų teisėsauginininkų aukos. Tačiau kartais skeptišką požiūrį į tokių laiškų autorius tenka pamiršti.
Lavonas ant asfalto
Mums parašė Pravieniškių antrosios sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijos gyventojas, Kristaus amžiaus sulaukęs Algimantas Macas. Buvęs Kupiškio rajono gyventojas nuteistas už buitinį nužudymą septyneriems metams. Jis teigia nieko nežudęs, o nuteistas remiantis vieno alkoholiko parodymais ir ta aplinkybe, kad buvo ne itin gerai charakterizuojamas. Panevėžio apygardos teismo nuosprendį A. Maco atžvilgiu patvirtino Apeliacinis teismas, o nuteistojo kasacinį skundą atmetė Aukščiausiasis teismas. Tokiu būdu beveik visos galimybės siekti teisingumo jau išsemtos. Ši byla gali būti pavyzdinė, diskutuojant apie tai, ar gali būti nuteistas žmogus neįrodžius jo kaltės, ir ar daug šansų, kad pirmojo teismo klaidas ištaisys aukštesnių instancijų teismai.
1999-aisiais, iškart po Kalėdų Kupiškio rajone, už kilometro nuo Kreipšių kaimo Skapiškio seniūnijoje, ant kelio važiuojamosios dalies buvo rastas netoliese gyvenančio Virginijaus Matulio ( 28 m.) lavonas. Jį pastebėję žmonės iš pradžių manė, kad ant kelio guli girtas žmogus, tačiau vėliau, važiuodami pro tą pačią vietą, suprato, kad jis yra nebegyvas ir iškvietė policiją. Kelių policininkai ir tardytoja apiformino įvykį, tačiau iškart suabejojo, ar tai galėjo būti avarija, nes išoriškai nesimatė jokių žymių, kad gulintįjį būtų parbloškęs ar pervažiavęs automobilis. Atlikus teismo medicinos ekspertizę, paaiškėjo, kad V. Matulis mirė nuo kraujo išsiliejimo į vidaus organus, po smūgių į krūtinės lastą plyšus aortai. Buvo iškelta baudžiamoji byla ir perduota tirti Kupiškio rajono prokuratūrai.
Sugėrovas prisiminė įvykius
Neilgai trukus buvo nustatyta, kad V. Matulis tą dieną bendravo su savo pažįstamais, žvejojusiais ant užšalusio Mituvos ežero Kreipšiuose. Vyrai išgėrė degtinės ir alaus. Po to visi patraukė link Skapiškio alaus baro "Varinis varpas". Ten išgėrė dar naminio alaus, vėliau keliavo atgal į savo kaimą. Sutiko dar du pažįstamus, linksmybes norėjosi pratęsti. Kadangi visi buvo jau gerokai girti, tai vėliau viską prisiminė gana miglotai. Niekas nematė ir nežinojo, kur ir kas V. Matulį sumušė ir kaip jis vėliau atsidūrė ant kelio. Tačiau vienas iš sugėrovų - Arūnas Ivanovas areštinėje prisiminė, kad kartu su Romu Nikonovu ir V. Matuliu buvo pas Algimantą Macą, ten visi toliau gėrė naminį alų. A. Macas susipyko su V. Matuliu, susimušė ir po šių trumpų muštynių V. Matulis liko gulėti ant grindų. Pats A. Macas teigė, kad jo namuose tą vakarą V. Matulio apskritai nebuvo, tačiau tapo pagrindiniu įtariamuoju nužudymo byloje ir buvo suimtas.
Įtariamasis tarnavo Afganistane
Aiškinantis, kaip V. Matulio lavonas atsidūrė ant kelio, buvo padaryta mikrodalelių ekspertizė ir sulyginti V. Matulio drabužiai bei A. Maco automobilio "Opel - kadet" priekinių sėdynių užvalkalai bei mėginys nuo užpakalinės to paties automobilio sėdynės. Bendrų pluoštelių rasta, todėl padaryta išvada, kad tuo automobiliu buvo vežamas V. Matulio kūnas. Be to, kai kurie liudytojai girdėjo tą vakarą V. Matulio namo kieme kažkokį triukšmą, moters balsą ir neaiškias kalbas apie važiavimą. O A. Ivanovas ne tik papasakojo apie A. Maco smūgius V. Matuliui, bet ir parodė, kaip viskas vyko A. Maco namuose, taip pat patvirtino savo parodymus akistatų su R. Nikonovu be A. Macu metu. Tardymas priėmė domėn ir tai, kad A. Macas buvo charakterizuojamas iš neigiamos pusės. Netekęs vairuotojo pažymėjimo už vairavimą neblaiviame stovyje, blaivintas policijoje, buvo iškviesti pareigūnai į šeimyninį A. Maco ir jo žmonos konfliktą. Taip pat A. Macas buvo teistas už chuliganizmą - Skapiškio bare "Varinis varpas" brovėsi į moterų tualetą, iškoliojo vieną ten buvusią moterį, partrenkė ant žemės vieną civiliai vilkintį policininką ir sulaužė šiam delnikaulį, galop - piktybiškai nusišlapino baro kieme. Už šiuos nusikaltimus A. Macui buvo skirta 400 valandų nemokamų viešųjų darbų. Atkreiptas ypatingas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad A. Macas yra tarnavęs sovietinėje kariuomenėje Afganistane, todėl išgėręs dažnai būna agresyvus.
Kupiškio prokuroras R. Bačiulis apibendrino visą turimą informaciją ir nustatė, kad A. Macas tyčia, kilus asmeniniam konfliktui smūgiais į krūtinę ir veidą nužudė V. Matulį, o taip pat sumušė A. Ivanovą, norėjusį sukliudyti nužudymui. Panevėžio apygardos teismas nuteisė A. Macą, šį nuosprendį patvirtino Apeliacinis ir Aukščiausiasis teismai. Taškai padėti. Tačiau, susipažinus su baudžiamojoje byloje esančiais dokumentais lieka aibė neatsakytų klausimų.
Prisipažįsta...liudininkas
Tyrimo pradžioje Kupiškio policininkai apklausė visus reikalingus asmeni ir nerado nė vieno, kuris būtų matęs ar žinojęs, su kuo V. Mačiulis gėrė ar pykosi tą vakarą, kai vėliau buvo nužudytas. Todėl prokurorai sulaikė ir į tariamaisiais dėl nužudymo apklausė A. Ivanovą, R. Nikonovą, o taip pat ir A. Macą. Visi trys sakė gėrę alų A. Maco namuose, o V. Matulio ten nebuvo. Tai patvirtino ir Ivanas Railianas, užsukęs kelioms minutėms pas A. Macą pasiskolinti cigarečių. Taigi - kilo klausimas be atsakymo - tai kurgi tas V. Matulis buvo? Tardymas įstrigo. Tačiau netikėtai "prašviesėjo" A. Ivanovo atmintis. Vyrukas, areštinės kameroje išsiblaivęs ir gerai įsisamoninęs, kad yra įtariamas nužudymu, prakalbo. Taip, buvo V. Matulis pas A. Macą. Kartu gėrė, vėliau jie susipyko. Taip ir parašė savo "nuoširdžiame prsispažinime", adresuotame bylą tiriančiam prokurorui. Vėliau dar išsamiau papasakojo, kiek smūgių į kurias kūno dalis sudavė V. Matuliui A. Macas. Avėdamas šlepetes, A. Macas spardė gulintį V. Matulį, vėliau sudavė du smūgius ranka į veidą. Turbūt labai nepatogu būtų stovint smūgiuoti gulinčiam ranka į veidą...
A. Ivanovas pripažino, kad buvo išgėręs apie litrą degtinės ir daug naminio alaus. Truputėlį vėliau, vedamas namo, dėl girtumo net savo sesers nepažino. Bet ką reikia - prisiminė. O prisiminęs nedelsiant buvo paleistas iš areštinės "įtarimui padarius nusikaltimą nepasitvirtinus".
Įrodymai nebuvo renkami
R. Nikonovas, I. Railianas ir A. Macas ir toliau tvirtino, kad V. Matulio tą vakarą nematę, tačiau jais jau niekas nebetikėjo. Kai prokurorui tapo aišku, kad V. Matulis buvo nužudytas A. Maco namuose, jis ten apsilankė, tačiau įvykio vietos (o juk tai nužudymo byla) neapžiūrėjo, pirštų antspaudai nebuvo paimti, jokių pėdsakų nebuvo ieškoma. Sakytum - viskas ir taip aišku, tai ko čia vargintis ir gaišti laiką. Prokuroras tik paėmė A. Maco automobilio priekinių sėdynių užvalkalus ir dulkių mėginius nuo užpakalinės sėdynės. Beje, tai padarė, kas vėliau ir teisme buvo konstatuota, pažeisdamas baudžiamojo proceso normas. Tąsyk buvo sniego, tačiau nebuvo apžiūrėtos garažo prieigos, nesidomėta, ar automobilis buvo išvažiavęs iš jo dominančiu laiku.
Kiti bylos liudytojai kalba apie triukšmą A. Maco kieme, buvo matytas netoli lavono radimo vietos važinėjęs nedidelis automobiles. Tačiau niekas nenurodo nei to automobilio spalvos, nei markės. Tačiau vis tiek laikoma, kad šie parodymai įrodo būtent A. Maco opeliu vežus lavoną.
Patogios ekspertizės išvados
Mikrodalelių ekspertizės išvados gana aptakios ir traktuoti jas galima, kaip tik nori. Vienos rūšies mikropluoštų rasta, kitos - nerasta, individualizuojančių požymių tie pluoštai neturi. Kalbant visiems suprantama kalba, negalima nei patvirtinti, nei paneigti, kad V. Matulio lavonas buvo vežamas A. Maco automobiliu. Maždaug taip išsireiškė ir teismo metu apklausiama ekspertizę atlikusi specialistė. Įdomu ir tai, kad jei jau kai kurie mikropluoštai rasti ir ant užvalkalų, ir ant užpakalinės sėdynės, tai išeitų, kai jei vis tik lavonas buvo vežamas tuoju automobiliu, tai labai keistai - ir salono priekyje, ir gale. Beje, A. Maco žmona teisme tvirtino, kad prokuroro R. Bačiulio kabinete mačiusi automobilio sėdynių užvalkalus ir V. Matulio drabužius, sumestur į vieną krūvą. Pasak A. Maco, tai matė ir jo advokatas A. Builys. Tačiau R. Bačiulis teismui paaiškino, kad tieji daiktai gulėjo ne vienoje krūvoje, o šalia, taigi nesilietė ir tie bendri mikropluoštai negalėjo tokiu būdu atsirasti. Teismas prokuroru patikėjo iškart, ir besąlygiškai.
Belieka gerai elgtis kolonijoje
Iš tiesų - A. Macas nėra itin geras ir įstatymus gerbiantis pilietis. Ir vairuotojo pažymėjimo neteko, ir šeimyninio konflikto išspręsti be policijos nesugebėjo, ir bare pasiautėjo. Tačiau skaitant baudžiamąją bylą, susidaro įspūdis, jog manoma, kad jei jau pilietis šlapinasi baro kieme ir neaiškiais tikslais braunasi į moterų tualetą, tai ir žmogų jis gali nužudyti lyg niekur nieko. Tuo tarpu tas A. Macas turėjo nuolatinį darbą, darbe charakterizuojamas gerai, vienas išlaikė žmoną ir du mažus vaikus. Beje, jie dabar yra likę be jokio pragyvenimo šaltinio. Tuo tarpu pagrindinis kaltinimo liudytojas A. Ivanovas taip pat nėra itin teigiamas asmenybė - paprasčiausias kaimo girtuoklis, kaip ir bemaž visi su šia istorija susiję žmonės.
Šiuo rašiniu neketinama teigti, kad A. Macas yra nekaltas. Tačiau jo kaltės įrodymų visuma kelia tik šiurpą. Jei vieno alkoholiko parodymais galima žmogų nuteisti už nužudymą, žinoma, tuo atveju kai tas žmogus neturi pinigų prestižiniam advokatui nusisamdyti ir pati byla nėra rezonansinė, tai kas tada darosi, tiriant smulkesnio kalibro nusikaltimus? Na, o A. Macui, kuris kolonijoje elgiasi gerai, belieka tikėtis ankstesnio paleidimo į laisvę. Sulaukus trisdešimt trejų, derėtų žinoti, kad teisybės gyvenime nėra... 2001. 03. 09.
