Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Aloyzas Šiuksta (61 m.) į Panevėžio apygardos teismo teisiamųjų suolą sėdo už keleriais metais jaunesnės žmonos Zitos itin žiaurų nužudymą.
Kaip prisipažino teisiamasis, tą dieną jiedu kartu išgėrę degtinės, alaus. Paskui Aloyzas užmigęs - atsikėlęs jau prieš vidurnaktį. Girtumas esą jau buvo "išgaravęs" - jautęsis esąs blaivut blaivutėlis. Kadangi Aloyzas - invalidas (dėl didžiulio skausmo kojose vaikšto tik ropomis), jis esą šūktelėjęs žmonai atnešti kibirą nusišlapinti. O ta, užuot staiga įvykdžiusi vyro norus, pagelbėti atsisakiusi!
- Tai kaip nesupyksi, - teisme porino A. Šiuksta. - Prisiartinau prie jos ir nestipriai dėjau per veidą. Ne, ne vieną kartą - daugiau...
Po tų "nestiprių dėjimų" Zita esą nugriuvo ant žemės ir nebepakilo. Tai Aloyzas susinervino ir įtūžo dar labiau! Šiaip ne taip pasiekęs šalimais stovėjusį kirvuką, jis šiuo įrankiu ėmė žmoną "klibinti"!
- Gal tuo metu ir sužalojau jai pilvą, - teisme spėliojo žmonos žudikas, pareiškęs nieku gyvu nenorėjęs jos nužudyti - tik atseit siekęs prisitraukti arčiau.
Išgirdęs, jog teismo medicinos specialistas ant nukentėjėlės kūno aptiko ne mažiau kaip 54 smūgių ar kirstinių žaizdų žymes, Aloyzas Šiuksta iškart ėmė gintis "taip baisiai" tikrai negalėjęs pasielgti. Girdi, kraujosruvos ant viso Zitos kūno greičiausiai atsiradusios ir šonkauliai sulūžę tuomet, kai išgėrusi Zita visą dieną šlitinėjusi po kambarį ir griuvinėjusi. Tačiau specialistas kategoriškai pareiškė, jog griūvant patiriami visai kitokio pobūdžio sumušimai ar sužeidimai. Pasirodo, Z. Šiukstienė buvo žiauriai sukapota kirviu (kaulų lūžgaliai giliai įsirėžė į minkštuosius audinius), o mirtis vargšę moterį ištiko dėl ūmaus nukraujavimo. Ekspertas atkreipė dėmesį, jog Zita Šiukstienė kirviu buvo kapojama gyva, todėl kentė nenusakomas kančias.
Teisiamojo nenaudai kalbėjo ir pakviesti liudytojai - artimiausi Šiukstų kaimynai. Jų teigimu, Zita jau ilgai taikstėsi su agresyvaus vyro smurtu. Šiukstų bute, kaimynų žodžiais, gana dažnai pasigirsdavo esą dndenys, bildesys ar keistas poškėjimas, po kurių Zita pradėdavo rėkti bei imdavo maldauti pasigailėjimo. Ne vienas kaimynas prisiminė matęs Zitą prieš vyrą klūpančią ant kelių ir prašančią daugiau nesimušti.
Tą naktį Šiukstų bute išgirdę baisų triukšmą, kaimynai neapsikentė - iškvietė policiją. Aloyzą pareigūnai rado sėdintį savo lovoje ir traukiantį dūmą... Vyriškis bandė apsimesti nežinąs, kad virtuvėje guli negyva žmona.
Kad Zitai su vyru Aloyzu buvo ne pyragai, teisme patvirtino ir josios sesuo Liucija Juzėnienė. Šios moters teigimu, dar 1983 metais dėl kažko įsiutęs, Aloyzas svainę išvarė iš savo namų, ir daugiau Liucija pas seserį nekėlė kojos. Kada ne kada jiedvi esą susitikdavusios miestelyje. Tokių susitikimų metu Zita guosdavusis, kad vyras ją nuolat skriaudžiąs, o paskutinį kartą užsiminusi jaučianti širdimi, kad Aloyzas ją tuoj nužudysiąs.
Anksčiau neteistą, niekur nedirbantį Obelių bažnytkaimio (Rokiškio r.) gyventoją Aloyzą Šiukstą teismas pripažino kaltu dėl žmonos tyčinio nužudymo ir skyrė 14 metų laisvės atėmimo bausmę.
Kuo neįtiko kaimynė?
Metais trumpiau, nei A. Šiuksta, pataisos namuose "lepinsis" iki suėmimo Utenos rajone, Daugailiuose, nuosavame būste gyvenęs Vilius Valaika (64 m.). Anksčiau už apysunkį kūno sužalojimą teistas pensininkas buvo kaltinamas tyčiniu itin žiauriu kaimynystėje gyvenusios Stasės Juodėnienės nužudymu. Šis smurtautojas nepranoko budelio Aloyzo Šiukstos - daužydamas buteliu, kapodamas kirviu ar trankydamas kumščiais ant nukentėjėlės kūno paliko "tik" 32 sužalojimų žymes. Na, o mirtis nelaimingąją ištiko dėl sunkios galvos traumos (po smegenų dangalais išsiliejo kraujas). Ir kuo gi Stasė Viliui neįtiko?
- Tą dieną gėriau ir su Stase, ir su kitu kaimynu, tokiu Stankevičiumi, - teisme pasakojo V. Valaika. - Apspangusi Stasė ne namo išėjo, o atsigulė į mano lovą! Ir dar nusirengė iki pusės!
V. Valaika esą neturėjo kitos lovos, tad susirangė šalia apsinuoginusios kaimynėlės. O ta, užuot ramiai parpusi, staiga nusirito ant grindų ir pasiūlė tą patį padaryti Viliui! Girdi, tai nepamainoma vietelė pasimylėti!
V. Valaika tvirtino Stasę bandęs susigrąžinti į lovą, bet ta esą taip ir likusi gulėti ant grindų. Dėl to labai supykęs ir pastvertu tuščiu buteliu moterį ėmęs daužyti. Teisiamasis sakė tiksliai neatsimenąs nei kur taikė, nei kiek kartų užsimojo... Kadangi Stasė vis tiek nesikėlė nuo grindų, Vilius esą susirado patikimesnį įrankį. Kirvį... O, pavargęs juo Stasę talžyti, krito į lovą ir užmigo.
Ryte prabudęs V. Valaika pamatė, kad Stasė - negyva. Nieko nelaukęs, nuskubėjo pas jos motiną ir pranešė liūdną naujieną.
Teismas atsižvelgė į tai, kad teisiamasis buvo toks mielaširdingas - iškart apie tragediją pranešė aukos artimiesiems, pats paprašė į Daugailius iškviesti policijos pareigūnus, be to, prisiekinėjo, jog labai gailisi padaręs tokį sunkų nusikaltimą... Tačiau nebuvo galima nepriimti domėn ir to, kad vyriškis nusikalto būdamas neblaivus (tai jau atsakomybę sunkinanti aplinkybė).
Ilgam už grotų atsidūrusį Vilių Valaiką teismas dar įpareigojo S. Juodėnienės artimiesiems atlyginti laidojimo išlaidas (1 100 litų) ir neturtinę žalą (10 000 litų). Šiuos pinigus neturėtų būti sunku iš nuteistojo išieškoti, mat jis savo vardu turi gyvenamąjį namą ir tris didelius žemės sklypus.
