Kai pakvimpa milijonu...
Remigijus RAINYS
Vilniaus apygardos teismas Švedijos pilietybę turinčiam lietuviui Ričardui Simaškai (53 m.), dėl milijono ir 100 000 litų draudimo išmokos nužudžiusiam savo žmoną Ingridą Skorupskaitę-Simaškienę (26 m.) skyrė 9 metų laisvės atėmimo bausmę.
Nors Lietuvos įstatymai už tyčinį nužudymą iš savanaudiškų paskatų numato laisvės atėmimą iki 20 metų ar net iki gyvos galvos, tačiau teismas atsižvelgė į prokurorų prašymą, pačiam prisipažinusį ir kitus įtariamuosius demaskuoti padėjusį vyriškį bausti švelniau. R. Simaškai skirta bausmė net pusmečiu mažesnė, nei tokiais atvejais Baudžiamajame kodekse numatyta minimali 10 metų riba.
Užtat šio nusikaltimo organizatorių, anksčiau jau 4 kartus teistą Algimantą Vilką (43 m.), apygardos teismas pripažino pavojingu recidyvistu ir skyrė jam 14 metų laisvės atėmimo bausmę. Pridėjus anksčiau neatliktos bausmės dalį, A. Vilkas pasiųstas kalėti 17 metų.
Kaltu dėl tyčinio nužudymo pripažintas, prie šio itin sunkaus nusikaltimo organizavimo prisidėjęs vienos draudimo bendrovės draudikas Andrius Drungilas (35 m.) nuteistas kalėti 11 metų.
Teisiamųjų suole sėdėjęs vilnietis Giedrius Kavaliauskas (28 m.), kuriam buvo inkriminuojami įtarimai žinojus, tačiau nepranešus apie rengiamą nusikaltimą - išteisintas, kaip nepadaręs nusikaltimo požymių turinčios veikos.
Nužudytosios moters motinai nuteistieji turės atlyginti 8000 litų laidojimo išlaidas ir 150 000 litų neturtinės žalos I.Skorupskaitę-Simaškienę apdraudusiai bendrovei "Aviva Lietuva", sumokėti - 26000 litų su byla susijusioms išlaidoms padengti.
Pasakų princas atvyko auksine spalvos mašina
Trumpa I. Skorupskaitės ir R. Simaškos "meilės istorija" prasidėjo 2005 metų žiemą. Blizgantį aukso spalvos "Volvo" automobilį vairavęs solidus vyriškis vos kelis šimtus litų uždirbančią simpatišką siuvėją užkalbino Ukmergės gatvėje. Suintriguota mergina naujajam pažįstamajam davė savo telefono numerį ir vėliau noriai atsiliepinėjo į jo skambučius. Poros santykiai vystėsi sparčiai, tad jau po kelių savaičių mergina nusprendė palikti savo tuometinį draugą ir keltis pas "turtingą užsienietį" į sostinę.
Vargu ar Vilniuje, Savanorių prospekte, išsinuomotas bendrabučio kambarėlis Ingridai pasirodė prabangesnis nei sodo namelis, kuriame mergina gyveno iki tol, užtat naujasis kandidatas į širdies ir proto užkariautojus surengė I. Skorupskaitei nuostabų atsisveikinimo su senuoju gyvenimu vakarėlį. Specialiai išnuomotoje sodyboje, į kurią buvo pakviestos visos siuvėjos draugės, netrūko nei valgymų, nei gėrimų. Merginai neprailgo ir pirmosios gyvenimo sostinėje savaitės, nes R. Simaška kiekvieną dieną jai dovanodavo gėlių ir vesdavosi vakarieniauti į restoranus.
Pasmerkta iš anksto
Tačiau tuo metu Ričardas Ingridos atžvilgiu jau brandino visiškai kitokius planus. Dar 2005 metų pradžioje neseniai iš įkalinimo vietos sugrįžęs jo bičiulis A. Vilkas, pasiūlė R. Simaškai "užsidirbti" iš draudimo. Jis tikino, jog turi pažįstamą vyruką draudimo bendrovėje, kuris didele suma apdraus pageidaujamą asmenį, o tuomet tereikės imituoti avariją ir pasiimti draudimo išmoką. I. Skorupskaitė idealiai tiko aukos vaidmeniui - juo labiau kad susižavėjusi solidžia pensija, kurią Ričardas gaudavo iš Švedijos, pati pareiškė norą susituokti.
Tad bendrininkai nusprendė įkalbėti R. Simaškos sužadėtinę apsidrausti didele pinigų suma, o vėliau surengti jos žūtį automobilio avarijoje kur nors Baltarusijoje ar Rusijoje. Ne Europos Sąjungos valstybė autoįvykiui buvo pasirinkta todėl, kad apdraustajam žuvus, draudimo bendrovė užsienyje negalėtų atlikti įprastinio išsamaus ir kruopštaus tyrimo. Giedrius Kavaliauskas turėjo surasti nusikaltėlį, kuris pasirūpintų, kad Ingrida avarijos metu netyčia neišgyventų.
Planus pakeitė maudynės baseine
Draudimo polisas buvo pasirašytas draudimo agento A. Drungilo kabinete. Pagal šią sutartį numatyta išmokėti milijoną ir 100 000 litų vienam apdraustajam, jei kitas apdraustasis mirs. Kad nekiltų jokių įtarimų, Ingridai buvo pasakyta, jog ji draudžiama tik 50 000 litų suma. 3700 litų draudimo įmokas pirmuosius du mėnesius mokėjo A. Vilkas, o vėliau kišenę tuštinti teko jau pačiam Ričardui. Pagal niekur neužfiksuotą susitarimą po I. Skorupskaitės mirties išmokos sumos liūto dalis turėjo atitekti A. Vilkui ir A. Drungilui. R. Simaškai turėjo tekti "vos" 200 000 litų. Galbūt todėl "turtuolis švedas" gegužės pabaigoje surengė labai jau kuklias vestuves.
Povestuvinėn kelionėn pora išvyko į Druskininkus ir ten, besimaudydamas baseine, jaunavedys sužinojo, kad jo jaunoji pačiutė nemoka plaukti. Šią naujieną atsitiktinai sužinojęs Algimantas Vilkas tuoj sumetė, kad planuojamą operaciją galima gerokai supaprastinti ir net sutaupyti pinigų, susiaurinant vykdytojų ratą. R. Simaškai buvo pasiūlyta žmoną paskandinti pačiam - esą tuomet jo dalis padidėtų iki 300 000 litų.
Jaunavedys sutiko ir jau 2005 metų liepos 18 dieną sutuoktiniai nuvyko pasisvečiuoti pas Trakų rajone sodybą turintį bičiulį. Atvykėlių kompanija visą dieną pramogavo, maudėsi ežere, kepė kepsnius, o vakare R. Simaška žmonai dar kartą pasiūlė išsimaudyti tik dviese. Vėliau vyriškis tikino, kad tą vakarą Ingrtidos žudyti neketino, tačiau pamatęs ją plūduriuojančią ant čiužinio atokiau nuo kranto, suprato, kad geresnės progos nebus. Nutaikęs tinkamą momentą Ričardas apvertė žmonos čiužinį ir palaukęs, kol moteris paskęs, nuskubėjo pas bičiulius pranešti apie "įvykusią nelaimę".
Išnyko lyg dūmas
Apie įvykį buvo pranešta policijos pareigūnams, iškviesti gelbėtojai. Pradžioje viskas iš tiesų buvo labai panašu į nelaimingą atsitikimą. Kitą dieną ištraukto skenduolės kūno apžiūra jokių įtarimų dėl galimai smurtinės mirties teismo ekspertams nesukėlė, todėl "gedintis našlys", žmonos laidotuvėse priiminėdamas užuojautas jautėsi ramus.
O po savaitės Ričardas iš Ingridos artimųjų paprašė jos paso - išmokai gauti reikalingo dokumento. "Keturnedėlio" apeigose R. Simaškos jau nebebuvo. Našlys pasiteisino savo dideliu užimtumu ir tuo skenduolės artimiesiems sukėlė pirmuosius įtarimus. Žmonės prisiminė, jog ir per laidotuves R. Simaška painiojosi pasakodamas įvykio smulkmenas: vieniems jis teigė, kad prie ežero buvo su kompanija, kitiems - jog maudėsi tik dviese su žmona. Dar įtaresni pasirodė draudimo bendrovės atstovai - ne tik I. Skorupskaitės artimiesiems patarė kreiptis į teisėsaugininkus, bet ir tai padarė patys.
Taip ir nesulaukęs draudimo išmokos R. Simaška buvo sulaikytas ir teismo sprendimu kuriam laikui uždarytas į Lukiškių tardymo izoliatorių. Jau uoste užuodžiamas milijonas litų staiga virto miražu ir pradėjo nykti, anot poeto, lyg dūmas, neblaškomas vėjo.
Nors teisėsaugos pareigūnai neturėjo nei vieno konkretaus Ričardo kaltės įrodymo, tačiau įtariamasis pagaliau nutarė prisipažinti dėl žmonos nužudymo ir padėjo demaskuoti savo bendrininkus. Nei A. Vilkas, nei A. Drungilas teisme savo kaltės nepripažino.
