Mažametės prievartautojas izoliuotas dešimtmečiui
Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Dešimt metų - tiek Vilniaus apygardos teismo teisėja K. Paleckaitė skyrė mažametės žagintojui Igoriui Minkevičiui (23 m.). Nuteistajam ir jo artimiesiems tai tarsi pasaulio pabaiga. Nukentėjusios mergaitės manymu, už tokį žvėriškumą reikėtų bausti kalėjimu iki gyvos galvos...
Pažintis
Vieną praėjusios vasaros vidurdienį šešios dvylikos-trylikos metų mergaitės (Eglė, Ramunė, Jūratė, Andželika ir dvi Dianos) susiruošė paiškylauti prie Baltosios Vokės upės. Besimaudydamos mergaitės pastebėjo ne per toliausiai upėje žvejojantį nepažįstamą maždaug 20 metų amžiaus vaikiną. Kelios paauglės atkreipė dėmesį, kad vidutinio ūgio, lieso kūno sudėjimo vyrukas ant rankos rusiškai buvo išsitatuiravęs iš tolo įskaitomą vardą "IGOR". Šalimais stovėjo automobilis "Mazda" - šia transporto priemone žvejys, matyt, ir buvo atsibeldęs prie upės... Pamatęs tokį pulką dailių mergaičių žvejys daugiau skersakiavo į jas nei į meškerės plūdę... Galiausiais jas užkalbino: pasiteiravo, kokie jų vardai, kuo užsiimančios, kiek metų. Pats pasisakė esąs Igoris. Netrukus naujasis pažįstamas kažkur nuvažiavo, tačiau nepraėjus nė valandai sugrįžo. Išlipęs iš mazdos su 2 litrų talpos plastmasiniu buteliu rankose, Igoris panelėms pasiūlė išgerti. Ne bet ko - Igorio žodžiais, tai buvo net 50 procentų stiprumo užsieninė degtinė, kokios Lietuvoje esą nė su žiburiu nerasi! Kol paauglės svarstė, ar verta su nepažįstamuoju prasidėti, Igoris iki dugno maktelėjo nemažą taurelę gėralo ir tiek pat atkišo arčiausiai buvusiai, Igoriui iškart į akį kritusiai Eglei. Ši ir išmaukė. "Geros degtinės" (o iš tikrųjų, kaip vėliau paaiškės, skiesto spirito) paragavo ir viena iš Dianų.
Prievarta
Pajutęs, kad "kimba", Igoris lipte prilipo prie Eglės ir kone per prievartą įsiūlė išgerti dar bent tris pilnas stiklinaites alkoholio surogato. Pirmąkart matomas vaikinas buvo gana dosnus ir prie upės laiką leidusiam nepilnamečiui Vladislovui - šiam taip pat įsiūlė svaigalų... Po vaišių Eglei pasidarė bloga: ėmė svaigti galva, žemė pradėjo suktis tarsi į priešingą pusę - mergaitė negalėjo net paeiti. Galiausiai mažametė prarado sąmonę - neatsimena, kaip pasiekė palapinę, kas ją nurengė - paliko tik su maudymosi kostiumėliu, kas ir ką su ja toje palapinėje darė... Kai Eglė pagaliau atsitokėjo, lauke jau buvo visiškai sutemę. Apsičiupinėjo - gulinti viena. Kaip tik tuo metu į palapinę įropojo alkoholiu dvokiantis Igoris. Jis atsigulė šalia ir, viena ranka prilaikydamas bandžiusios pasipriešinti Eglės rankas, kita nuo jos kūno ėmė tempti "maudymuko" petnešėles. "Nenoriu, neliesk manęs!" - pamiškės tylą perskrodė išgąstingas mažametės klyksmas, tačiau niekšo tai nė kiek neįbaugino. Kelissyk kumščiu trenkęs Eglei per veidą, Igoris ją nurengė ir visu kūnu užgulė... Eglei prisiėjo ištverti anksčiau dar nepatirtą jausmą, kuriuo ji beprotiškai pasišlykštėjo. Iš skausmo paauglė rėkė nesavu balsu, tačiau prievartautojui šiaip taip pavyko užspausti aukai burną. Galiausiai niekšas griežtu balsu subliuvo: "Arba užsičiaupi, arba užmušiu!"
Po Igorio į palapinę įslinko Vladislovas - tasai pats paauglių mergaičių pažįstamas nepilnametis vaikinukas, kuris buvo ką tik susipažinęs su gerokai vyresniu Igoriu ir sutiko tąvakar jam palaikyti kompaniją. Vladislovas prie ką tik išniekintos mergaitės irgi ėmė meilintis, pasiūlė pasimylėti. Jis, pasak Eglės, nebuvo nusiteikęs smurtauti. Tai mergaitei įkvėpė jėgų, suteikė pasitikėjimo. Ji paprašė, kad Vladislovas kurį laiką pabūtų palapinėje - kad čionai vėl neįlįstų Igoris...
Nesėkmė
Baimindamasi, kad kažkur netoliese lūkuriavęs Igoris neišprievartautų dar kartą, Eglė paslapčiomis išsliuogė lauk ir nuogut nuogutėlė nubėgo į miško gilumą. Beje, paauglė net neįsivaizdavo, kuriame Vilniaus rajono kampelyje esanti... Bėgti buvo sunku - Eglė dar jautėsi esanti pakankamai girta, be to, neapsakomai gėlė tankių krūmokšnių šakų subraižytą kūną. Paauglė prarado amą, kai iš už nugaros išgirdo trepsėjimą. Tai buvo Igoris. Jis, žinoma, auką greitai pavijo ir, pagriebęs už rankų bei šlykščiai rusiškai keikdamasis, vėl atsitempė prie palapinės. Nieko nelaukęs apkumščiavo, parvertė ant čiužinio ir vėl išprievartavo... Bet tai buvo tik pradžia. Lytinį aktą atlikęs normaliu būdu, nedorėlis mergaitę dar kelis kartus išniekino analiniu bei oraliniu būdu.
Galiausiai Igoris susiruošė važiuoti namo. Eglei buvo leista apsirengti ir atsisėsti į mazdą. Tokį vėlų metą grįžti į savo namus Eglė bijojo, todėl pasibeldė į pažįstamų trobos duris...
Paliko
Kas galėjo pamanyti, kad dvylikametei Eglei iškyla prie upės baigsis taip tragiškai! Jei būtų tai nujautusios, draugės jos tikrai nebūtų palikusios vienos, dviese su nepažįstamu vyriškiu. Kaip vėliau Eglės bendraamžės papasakos, jų draugė "padaugino" ir "nusmigo", o jos tėvai - be galo griežti, tai, girdi, šios ir pabūgusios tokią Eglę parvesti į namus... Mergaitės sakė paprašiusios, kad Eglę, kai ši išsimiegos, iki namų palydėtų iš matymo pažįstamas paauglys Vladislovas. Šis pažadėjo. Gal Vladislovas ir būtų duotą pažadą įvykdęs, jei ne apsukruolio Igorio pasiūlymas. Pastarasis Vladislovą irgi kaip reikiant apsvaigino skiestu spiritu ir mįslingai sumirksėjo... Noras patirti kažką nepaprasto nugalėjo - Vladislovas sėdo į Igorio mazdą, įkėlė "trūkusią" Eglę ir visi nubildėjo tik Igoriui žinomu maršrutu... Pakeliui kompanija apsirūpino palapine, miegmaišiu ir alumi. Po ilgo dardėjimo miško keliuku prieš akis išniro paežerė... Kas vyko toliau, skaitytojas jau žino.
Gynyba
Baudžiamosios bylos parengtinį tyrimą atlikusiai Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorei Vidai Bracevičienei kaltinamasis Igoris Minkevičius savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų (mažametės išžaginimo ir nepilnamečių įtraukimo į girtavimą) pripažino iš dalies. Tiesa, per vėlesnes apklausas kaltinamasis pareiškė manęs, kad Eglei gali būti ne mažiau kaip 16 metų, o juk prieš tai pats buvo patvirtinęs iš Vladislovo lūpų girdėjęs kad paauglė dar tik dvylikametė! Būta ir kitų neatitikimų, kuriais, manoma, I. Minkevičius siekė suklaidinti prokurorę ir teismą, tačiau nukentėjusiosios ir liudininkų duoti parodymai visą tardymo laiką buvo nuoseklūs.
Kaltinamajam atlikus teismo psichologinę-psichiatrinę ekspertizę buvo konstatuota, jog sostinės Eišiškių plento gyventojas, 9 klasių išsilavinimo bedarbis baltarusis Igoris Minkevičius jokia psichikos liga neserga (jam diagnozuota tik emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas), supranta savo veiksmų esmę ir įstengia juos suvaldyti.
Į visa tai atsižvelgęs teismas mažametės skriaudėjui skyrė griežtą, bet teisingą bausmę.
- Man atrodo, Igorio Minkevičiaus padarytas nusikaltimas yra baisesnis už žmogžudystę, - po nuosprendžio paskelbimo "Akistatai" sakė teisėja K. Paleckaitė. - Mat patirta baisi skriauda mergaitei ir jos artimiesiems neabejotinai atsilieps visą gyvenimą. Be to, teisiamasis (taip aiškiai jautėsi per teisminį bylos nagrinėjimą), nesigailėjo dėl savo šlykštaus poelgio - demagogiškai kaltino kitus, tik ne save. Tokių neverta pasigailėti...
