Per nelemtą sriubos pakelį...
Irena ZUBRICKIENĖ
Anksčiau niekada neteistam ir su teisėsaugininkais jokių problemų neturėjusiam rusų tautybės vilniečiui Denisui Čeprakovui (30 m.), kuris praėjusių metų rugsėjo mėnesį įkliuvo kaip įtariamasis, ketinęs perduoti narkotikų Marijampolės griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje (PDK) kalinčiam nuteistajam, nepavyko išvengti laisvės atėmimo bausmės. Baudžiamąją bylą dėl neteisėto narkotikų įgijimo, laikymo ir platinimo išnagrinėjusiam Marijampolės apylinkės teismo teisėjui Nerijui Brinevičiui paskelbus nuosprendį, nuteistasis Denisas sustiprinto režimo PDK turėtų praleisti penkerius metus (nuo griežtesnės bausmės išgelbėjo neneigiama nuteistojo charakteristika ir gabentas mažas narkotikų kiekis).
Nuo kvaišalų - iki smurto
"Akistatoje" (Nr. 10, š. m. vasario 5 d.) buvo plačiai rašyta apie Deniso bėdas, tad skaitytojams tik priminsime, kad bedarbis vyras, susigundęs pasiūlytu 80 litų uždarbiu, sutiko savo automobiliu atvežti į Marijampolės koloniją pažįstamą moterį ir porą jos artimųjų. Deniso teigimu, suplanavus kelionę, jam paskambino nepažįstamasis, prisistatęs Romka, ir siūlėsi važiuoti kartu. Kadangi Deniso automobilyje laisvų vietų jau nebuvo, "Romka" paprašė nuvežti "tik siuntinį". Už paslaugą sumokėjo 30 litų. Šį siuntinį kolonijoje palikęs Denisas tuoj pat buvo sulaikytas, nes perduodamus daiktus tikrinančios darbuotojos jo atneštame siuntinyje aptiko įtartinai apglamžytų sausos sriubos pakelių. Juos praardę kolonijos pareigūnai išvydo paslėptus, kaip paaiškėjo po ekspertizės, heroino paketėlius.
Sulaikytas Denisas kolonijos operatyviniams darbuotojams nuoširdžiai papasakojo, kad jis, paprašytas kalinčio draugo, narkotikų (0, 261 gramo heroino) už 300 litų pirko iš nepažįstamo asmens vienoje Vilniaus gatvėje, prie Narkologijos centro. Prisipažino pats juos savo namuose įpakavęs į sausos sriubos krepšelį. Be jokios ekspertizės Denisas pareigūnams pasakė, jog tai - heroinas. Sulaikytas vilnietis dvi paras praleido Marijampolės areštinėje. Analogiškus parodymus jis davė ir įvykį pradėjusiai tirti tardytojai Aldonai Vilkienei. Grįžęs į Vilnių Denisas pareiškė, kad Marijampolės policijoje jį sumušė jam nenaudingus parodymus privertę duoti ir už narkobiznio "ryklių" ketinę "užsikabinti" keturi Marijampolės policijos pareigūnai. Nukentėjėlis kreipėsi į medikus ir mėnesį gydėsi ligoninėje. Netrukus jis pranešė Marijampolės apylinkės prokuratūros vadovui apie šio miesto policininkų smurtą jo atžvilgiu. Sunkiu nusikaltimu kaltinamas vyriškis taip pat pradėjo neigti savo pirminius parodymus dėl narkotikų perdavimo. Jis tvirtino, kad kolonijos pareigūnai jam diktavo, ką rašyti, žadėjo ramesnę ateitį, jeigu būsiąs nuoširdus. Anot Deniso, tuokart jis buvo ištiktas šoko ir neprieštaravo, nes norėjo kuo greičiau būti išleistas. Tikrąją tiesą tikėjosi "atstatysiąs" teisme.
Policininkai liko švarūs
Iš pradžių buvo manoma, kad "Čeprakovo narkotikų bylą" ilgesniam laikui teks palikti policijos kabinetuose - kol bus padėtas taškas "policininkų smurto prieš Čeprakovą" istorijoje. Tačiau pastarasis tyrimas, Marijampolės prokuratūroje užtrukęs mėnesį, buvo lyg ir baigtas D. Čeprakovo nenaudai. Nepavykus surinkti policininkų kaltės įrodymų, teismo medicinos ekspertui pažymėjus, jog Denisas, areštinės kameroje būdamas vienas, galėjo susižaloti ir pats (beje, nustatytų D. Čeprakovo sužalojimų pobūdis jo paties apibūdinimų neatitiko), taip pat tardytojai, advokatei ir vertėjai patikinus, kad iš areštinės išleidžiamas D. Čeprakovas joms niekuo nesiskundė, nors tikrai buvo "pamušta akim", prokuroras Vitalijus Krivičius nutarė atsisakyti kelti baudžiamąją bylą policininkų atžvilgiu. Nustačius tam tikrų tyrimo trūkumų, Marijampolės vyriausiasis prokuroras Rimas Bradūnas šį nutarimą panaikino (beje, tądien, kai "Akistatoje" buvo išspausdintas minėtas A. Oniūno straipsnis "Ar smurtavo Marijampolės policininkai?") ir tyrimą atnaujino. Tačiau tepraėjo dešimt dienų, ir tas pats prokuroras V. Krivičius dar kartą atsisakė kelti baudžiamąją bylą policininkams, neįrodžius jų kaltės.
Parodymų maišalynė neišgelbėjo
Tuomet savo žodį "narkotikų byloje" tarė teismas. Čia vadovautasi pirminiais teisiamojo parodymais, kuriuos jis davė dar kolonijoje, anot paties, niekam nesmurtaujant. Teisme D. Čeprakovas tvirtino nežinojęs, kas yra jo perduotame siuntinyje ir apskritai nepažįstąs kalinio R. Kostino, kuriam buvo adresuotas paketas. Ši versija teismo neįtikino, nes paaiškėjo, kad Denisas pernai vasarą mažiausiai dar du kartus lankėsi Marijampolės kolonijoje: vieną kartą perdavė siuntinį tam pačiam R. Kostinui, kitą kartą - taip pat kalinčiam jo broliui D. Kostinui. Neįtikino ir teisiamojo aiškinimas, kad apie policininkų smurtą jis vengė prasitarti tardytojai, advokatei ir vertėjai, nes buvo įsitikinęs, jog visi Marijampolės pareigūnai - to paties kūno dalys. Tokią parodymų maišalynę teismas įvertino kaip teisiamojo pasirinktą taktiką išvengti atsakomybės (BK už šį nusikaltimą numato net iki 10 metų nelaisvės). Be paskirtosios bausmės, teismas nutarė konfiskuoti D. Čeprakovo automobilį BMW, kaip priemonę minėtam nusikaltimui įvykdyti, ir dar 800 litų vertės nuteistojo turto. Teismo dienos laisvėje laukęs Denisas, paskelbus nuosprendį, iš karto buvo suimtas. Nemažas daiktų krepšys, kurį jis atsinešė į teismo posėdžių salę, išdavė, jog reali laisvės atėmimo bausmė jam nebuvo netikėta.
Atskira teismo nutartimi baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas ir šiuo metu bausmę atliekantis Ruslanas Kostinas (21 m.). Pernai už plėšimą daugiau nei penkerius metus kalėti nubaustas vaikinas, jam adresuotame siuntinyje aptikus narkotikų, tikino, kad D. Čeprakovą pažįsta, tačiau po kiek laiko parodymus pakeitė - esą turbūt nesupratęs, ko iš jo norėję lietuviškai kalbėję pareigūnai (tuokart šalia buvusi vertėja tai paneigė). Dabar Ruslanas, kuriam vartus į laisvę buvo numatyta atverti 2006 metų pradžioje, bus teisiamas už melagingus parodymus.
O savo kaltės neigiantis nuteistasis D. Čeprakovas, savo šeimos nesukūręs inteligentų pensininkų sūnus, prisipažinęs, jog gavo "rimtą gyvenimo pamoką", Marijampolės teismo nuosprendį jau apskundė Kauno apygardos teismui, kurio prašo būti išteisintas. Vyriškis mano, jog nuosprendis nepagrįstas, nes jo kaltė neįrodyta - esą net pirmasis sriubos pakelis su draudžiamu radiniu buvo praplėštas jam nematant, būnant visai kitame kambaryje.
