Iš meilės ir baimės - teisiamųjų suolas ir bausmė
Istorija apie ylą, kuri visuomet kyšo melo maiše
Irena ZUBRICKIENĖ (Irena LAKAVIČIŪTĖ)
Augalų kaimo (Vilkaviškio raj.) gyventoja Dinaida Stelmokaitė (21 m.) pasistengė naująjį tūkstantmetį sutikti taip įsimintinai, kad įspūdžių jai ir jos artimiesiems liks bene visam gyvenimui. Po kelis mėnesius trukusios "pažinties" su teisėsaugininkais, kuriuos mergina ketino apmulkinti, Dinaida, iš pradžių vaizdavusi tariamo nusikaltimo auką, vėliau tapo nuteistąja. Ir visa tai - iš staiga įsiplieskusios meilės sutiktam dzūkeliui ir iš baimės prieš motiną, kelias paras nesulaukusią užsišventusios dukros.
Išniekino - nežinia kas ir nežinia kur
Į netolimą kaimą kartu su drauge išvykusi pas ją sutikti Naujuosius metus Dinaida namuose nepasirodė keturias paras. Namiškiai, ypač motina, sunerimo ne juokais, nes Dinaida žadėjo grįžti netrukus po šventinės nakties - merginai reiksią eiti į darbą. Per tas nežinios dienas motina ant kojų sukėlė artimiausius gimines, dukters draugus ir drauges, į paiešką įtraukė ir kelias kaimynes. Kaip netikėtai Dinaida prapuolė, taip netikėtai vieną rytą ir parsirado. Grįžusi tuoj lindo į lovą ir pradėjo mąstyti, kaip čia iš darbo parėjusiai motinai reiksią pasiaiškinti. Įkyrių ir slogių minčių dėl dingusios dukters iškankinta moteris, aptikusi Dinaidą užsnūdusią ir ją prisižadinusi, išgirdo kraupią istoriją.
Nuo medikamentų apsvaigusi mergina savo motinai papasakojo buvusi išniekinta dviejų nepažįstamų vyrų, kurie po to kelias dienas laikė ją uždarę kažkokio pastato rūsyje Alvito miestelyje. Pasak Dinaidos, sutikusi Naujuosius metus ir popiet panūdusi grįžti į namus, ji stabdė pakeleivingas mašinas. Šitaip įkliuvo į aukos ieškojusių žagintojų rankas. Agresyviai nusiteikę vyrai merginai grasino išniekinsią visą jos šeimą, todėl Dinaida jiems per daug ir nesipriešino. Pasiekę savo tikslą niekdariai užrakino merginą rūsyje ir daugiau nebesirodė. Išsigandusią ir išalkusią Dinaidą išvadavo ten pasirodžiusi girta pusamžė moteris, pasitenkinusi šešiais merginos duotais litais. Tuomet Dinaida nedelsdama patraukė namų link.
Motinos kamantinėjama duktė atlaikė visus savo gimdytojos, nenorėjusios patikėti baisia istorija, įtarinėjimus ir sutiko kreiptis į policiją. Pareigūnus mergina tikino neįsidėmėjusi nusikaltėlių veidų, neįsiminusi kelio į nelaisve tapusį namą ir neįsižiūrėjusi į namo vidaus apstatymą, baldus. Vienintelė detalė, kuri, rodės, sudomino pareigūnus, - Dinaidos įsiminti automobilio numeriai - AAS 543. Kriminalistai operatyviai ėmėsi darbo.
Kankinės veidu - keturias paras
Dar prieš susitikdama su motina Dinaida apie savo bėdą išdėstė laiške kaimynei Aušrai ir padavė jį savo jaunėlei seseriai, kad ši nuneštų. "Kad tu žinotum, kur aš buvau papuolusi, - intriguojančiai rašė mergina. - Tai baisiau už mirtį. (…) Jei ne ta boba, girta kaip tapkė, kuri paprašė iš manęs šešių litų, namuose dabar nebūčiau. Dabar man dreba rankos ir kojos. Sėdžiu užsirakinusi, bijau mamos kaip niekad. Todėl ir rašau atsisveikinimo laišką. Laikykis nors tu, nes aš tuoj galą gausiu…" Nešvankybėmis pariebintas laiškas paskatino Aušrą kuo skubiau aplankyti draugę. Ši jau buvo išgėrusi keletą namuose rastų tablečių - bendravo nenoriai, buvo apsvaigusi. Parėjusi Dinaidos motina suskubo kviesti greitąją medicinos pagalbą. Netrukus mergina atsigavo, ir namiškių abejonės jos pasakojimu išsisklaidė: esą jeigu jau net ranką prieš save pakėlė, vadinasi, rimtai nukentėjo.
Tą patį vakarą Dinaida, aplankyta "Akistatos" korespondentės, atrodė jau sveika ir kupina energijos. Pikta ant viso pasaulio, greitai pažeidžiama. Į jokias kalbas apie savo bėdą nesileido ir ragino palikti ją ramybėje. Karingai nusiteikusią dukterį tuokart nuramino jos mama, patarusi būti mandagesnei. Moteris labai išgyveno Dinados nelaimę ir garsiai samprotavo, kaip pasielgti, jeigu niekdariai atvyks su pinigais ir maldaus atleisti. Tai nugirdusi Dinaida kategoriškai nukirto motinos žodžius - esą ji už jokius pinigus savo garbės nepardavinėjanti, taigi vienintelis nusikaltėlių kelias - į koloniją. Tiesa, pirmiausia dar reikėjo juos surasti.
Tokios savo nuomonės mergina laikėsi dar kelias dienas. Per tą laiką pareigūnai ieškojo Dinaidos apibūdinto automobilio ir tikėjosi atrinkti nusikaltusius vyrus, apklausė nelaimėlės draugę, kurios namuose ji sutiko Naujuosius metus, taip pat analizavo kelių telefonų abonentų pokalbių išklotines. Štai kada pradėjo aiškėti kitokia tiesa. O čia dar ir teismo medicinos ekspertas pridėjo apžiūros išvadą, kad ant Dinaidos kūno neaptikta išžaginimams būdingų sužalojimų.
Paskendo melo jūroje
Dinaidos pirminiais parodymais prokuratūroje buvo suabejota. Pareigūnai stebėjosi, kodėl blaivi buvusi mergina nieko neprisiminė ir neįsidėmėjo. Net apie patį įvykį ji negalėjo detaliai papasakoti.
- Buvau apsvaigusi nuo prievarta sugirdytų kažkokių tablečių ir nieko nejaučiau, tačiau mane tikrai išniekino. Tai supratau atsibudusi be sijono ir be pėdkelnių, - tvirtino mergina. - Ką veikiau keturias paras tame name, neprisimenu, nes visą laiką buvau apsvaigusi.
Dinaidos draugė Rita, į kurios namus abi išvyko švenčių išvakarėse, sugriovė Dinados "pilį". Mergina be užuolankų pareigūnams papasakojo, kad Dinaida pas ją gyveno visas keturias dienas, per kurias nepasirodė jos jau ieškojusiems namiškiams. Ritos namuose per Naujuosius Dinaida susipažino su šios pusbroliu, atvykusiu iš Dzūkijos, ir norėjo su juo praleisti kuo daugiau laiko. Rita keletą kartų buvo užsiminusi draugei apie jos namus, pažadus ir griežtą mamą, tačiau Dinaida atšovė esanti pilnametė ir daranti tai, kas jai patinka. Mergina netgi kūrė planus palikti Suvalkiją dėl ją užbūrusio dzūko.
Vėliau, kai Dinaidai prireikė rimto pasiaiškinimo namuose ir darbovietėje, nebūtą istoriją sukūrusi ir į ją iki kaklo įsipainiojusi mergina kelis kartus prašė Ritos paliudyti jos versiją, tačiau šioji meluoti atsisakė. Ritos tiesos laikėsi ir kartu šventęs jos sugyventinis bei Dinaidą kelias dienas pas Ritą matę namo kaimynai. Tuomet nieko kito nebeliko ir pačiai Dinaidai: netrukus ji Vilkaviškio prokuratūroje pakeitė ankstesnius savo parodymus, atskleisdama susikurtą melą. "Niekas manęs nežagino…" - pradėjo nuoširdų prisipažinimą prieš tai žadėjusi "visus susodinti" mergina. Jai iš karto buvo iškelta baudžiamoji byla dėl melagingo pranešimo apie tariamą nusikaltimą. Dinaida savo rato žmonėms ir toliau kurį laiką dar melavo buvusi išniekinta, tik paaiškino, kad "tie bernai teisiami nebus, nes atsiprašė", o ji esą atleido, nes baiminasi jų keršto. Teisme mergina neslėpė, kodėl gąsdino namiškius neva nuodindamasi medikamentais, kodėl rašė atsisveikinimo laišką netoliese gyvenančiai savo draugei Aušrai - esą norėjusi sustiprinti įspūdį dėl tariamo nusikaltimo. Ir tuokart jai tai pavyko.
Atpildas už melą
Už tai, kad klaidino pareigūnus, iki šiol teigiamai charakterizuota Dinaida Stelmokaitė buvo teisiama. Teisme ji jau neneigė savo kaltės. Melas merginai buvo reikalingas kaip susirgusiam nedarbingumo lapelis. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė paskyrė melagei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, kurią atidėjo porai metų. Kadangi Dinaida gyvena motinos namuose ir yra jos išlaikoma, teismas neskyrė baudos, kurią (10 MGL dydžio) siūlė prokuroras kaltintojas.
2001 04 17
