Baigėsi vasara. Baigėsi atostogos. Lietuvos teisėjai irgi grįžo į savo darbo kabinetus bei teismo posėdžių sales, kur jų laukia nemažos rietuvės bylų bylelių. Ar teisėjai gerai pailsėjo, kur lankėsi ir ką pamatė.
Česlava Malinovska, Trakų rajono apylinkės teismo teisėja:
- Atvirai kalbant, beveik neturiu kuo pasigirti. Mano atostogos prabėgo namuose (su šeima esame įsikūrę prie vaizdingo Gylušo ežero). Turiu nemažą daržą, o ir aplinkai reikia didelės priežiūros (dirbant teisme laiko namų ūkio darbams beveik nebelieka). Taigi daug dirbau darže, gražinau aplinką, tvarkiau tvorą, laiką leidau ir prie betono maišyklės. Man tai buvo pats geriausias atsipalaidavimas. Anksčiau mėgdavau išvažiuoti toli, į užsienius, būdavo įdomu pasižvalgyti po svetimus kraštus (esu aplankiusi Egiptą, Švediją, Izraelį, Kiprą, Ispaniją), tačiau grįžusi namo supratau, kad didelių stebuklų tenai nėra. Pavyzdžiui, nenorėčiau antrą kartą grįžti į Egiptą, kur, be įspūdingų piramidžių, yra ir daug nešvaros, netvarkos. O svarbiausia - suvokiau, kad keliaujant tiesiog nematai, kas yra šalia tavęs. Štai šiemet galbūt tik svečių dėka pamačiau, kaip gražiai sutvarkytas Trakų senamiestis, Karaimų gatvelė. Todėl ir nekeista, kad šios vietos taip traukia ramybės išsiilgusius užsieniečius... Vasara iš tiesų buvo puiki, dažnai eidavau į ežerą maudytis, vaikščiodavau, mankštinausi, bėgiodavau. Nemažai dėmesio reikėjo skirti šiemet vidurinę mokyklą baigusiam sūnui - padėjau jam apsispręsti, kur toliau mokytis. Jis pasirinko sostinėje įsikūrusią Statybos ir dizaino kolegiją...
Algimantas Valantinas, Vilniaus antrosios apylinkės teismo pirmininkas:
- Šiaip taip atostogas atvargau (juokiasi - R. P.). Jokių egzotiškų kraštų neaplankiau, net nebuvau išvykęs iš Lietuvos. Galima sakyti, gana proziškos atostogos prabėgo kaime. Pirmąją jų dalį su šeima svečiavomės Širvintų rajone, pas žmonos tėvus. Teko paimti į rankas dalgį, išsijuosus pašienauti, paplušėti prie kitų ūkio darbų, tačiau liko laiko ir maudynėms Širvenos upėje, pasimėgauti kaimo grožiu, gamta. Paskui nuvažiavome pas mano mamą, gyvenančią Žemaitijoje, Mažeikių rajone. Karšta vasara vertė dažnai mirkti Vadaksties upėje. Vandens, beje, užteko, ne tik kojoms pamirkyti. Labiausiai tokiomis atostogomis džiaugėsi vaikai - antraklasis sūnus bei penktokė dukra, nes turėjo progą daug laiko praleisti su tėvais... Sakote, jog dabar bus smagu dirbti? Bet kad darbas gerai sekėsi ir prieš atostogas.
Kalbino R. Pečeliūnienė
