Sigitas STASAITIS
Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius Genadijus Kolesnikovas vasario 1-ąją išėjo į pensiją. Prieš kelias dienas į izoliatorių G. Kolesnikovui atėjo laiškas. Nauji Tardymo izoliatoriaus vadovai nutarė pabūti laiškanešiais ir į G. Kolesnikovo sodybą, esančią maždaug 15 kilometrų nuo Tardymo izoliatoriaus, užmiestyje, pasiuntė vairuotoją, kad šis nuvežtų laišką.
Laiškas pasirodė besąs toks sunkus, jog Tardymo izoliatoriaus vadovai vairuotojui skyrė ne lengvąjį automobilį, o didžiulį baltą mikroautobusą. Krūmuose pasislėpę Šiaulių žurnalistai įsitikino, jog laiškas iš tikro buvo toks didelis ir sunkus, kad izoliatoriaus vairuotojas "laišką" vos iškėlė glėbyje pro plačiai atvertas galines autobusiuko duris.
Deja, G. Kolesnikovas paliko tik vieną direktoriaus kėdę, į kurią atsisėsti norėtų daug kas. Matydami, jog neužims pareigų, pavyduoliai apšneka dorą pensininką bei Tardymo izoliatoriaus vadovus. Žinoma netiesa, jog nuteistųjų ūkio brigada sumeistravo kažkokių dirbinių G. Kolesnikovo sodybai, kuriuos dėžėje ir vežė izoliatoriaus autobusiukas.
Tai dar ne visos apkalbos. G. Kolesnikovas Šiauliuose prieš 10 metų yra gavęs poros kambarių tarnybinį butą. Dabar tame bute kažkodėl gyvena du studentai. Piktavaliai paleido melagingus gandus, jog buvęs izoliatoriaus direktorius butą studentams nuomoja. Visų pirma G. Kolesnikovas už tarnybinį butą tvarkingai moka net po 20 centų už kvadratinį metrą - net 10-15 litų per mėnesį. Negi padoru domėtis, ką daro namą užmiestyje pasistatęs pensininkas su taip brangiai nuomojamu tarnybiniu butu.
