Albertas ONIŪNAS
Švenčionių apylinkės teismas leido suimti Poguliankos kaimo gyventoją Igorį Gudkovą (39 m.), kuris įtariamas kirviu užkapojęs savo seserį Tatjaną Gaidamavičienę (34 m.) ir jos vyrą Gintautą Gaidamavičių (35 m.). Įtariamasis prisipažino nužudęs žmones, pas kuriuos glaudėsi grįžęs iš įkalinimo vietos. I. Gudkovas praleido už grotų 8 metus už dėdės nužudymą. Ir tada, 1991 metais, ir dabar I. Gudkovo veiksmai buvo beveik identiški - visi trys žmonės neteko gyvybės dėl sveiku protu nesuvokiamų priežasčių, o po nužudymų I. Gudkovas slapstėsi pas tuos pačius Švenčionėliuose gyvenančius asmenis.
Žudikas įkliuvo blaivykloje
Tatjana ir Igoris Gudkovai kilę iš Švenčionėlių. Tėvas V. Sarkisianas dirbo vienu iš vadovų tarpkolūkinės statybos organizacijoje, motina - prekyboje. Prieš dvidešimt metų šeima pasistatė tais laikais gana nemažą mūrinį namą. Vėliau tėvas mirė, liko motina. Tatjana Gudkova ištekėjo, tačiau vyrą paėmė į sovietinę armiją. Jaunoji moteris ėmė lankytis diskotekose, taip Švenčionyse susipažino su Gintautu Gaidamavičiumi, kuris buvo ką tik sugrįžęs iš armijos. Moteris išsiskyrė su tarnaujančiu vyru. Prieš dvylika metų Tatajana su Gintautu tapo sutuoktiniais Gaidamavičiais. Neilgai trukus, 1991 metų kovo mėnesį, Tatjanos brolis Igoris Gudkovas sėdo už grotų. Vieną dieną jis, būdamas girtas, atėjo pas savo dėdę Sergejų Ivanovą. Lyg ir be blogų ketinimų, mat dėdė juo rūpinosi, duodavo pinigų, kartkartėmis leisdavo pernakvoti. Abu taikiai susėdo žiūrėti televizoriaus, tačiau netrukus dėl kažkokių niekų susiginčijo. Igoris griebė kėdę ir smogė dėdei per galvą. Pamatęs, kad giminaitis jau nebegyvas, Igoris nunešė kūną ir paguldė į lovą, apklojo antklodėmis. Kai S. Ivanovo lavonas buvo aptiktas, pareigūnai pirmiausia ir patraukė pas Raginius ir Kerulius, mat daugiau draugų I. Gudkovas neturėjo. Pas Raginį buvo rastas iš S. Ivanovo buto išneštas kilimas, tačiau kol pareigūnai apklausinėjo šeimininką, jos sūnus tykiai išslydo iš namų ir, nubėgęs pas Kerulius, įspėjo I. Gudkovą, kad jo ieško policija. I. Gudkovas skubiai pasišalino, tada jo sulaikyti taip ir nepavyko. Buvo paskelbta paieška. Įkliuvo žudikas visiškai atsitiktinai Vilniuje - girtas pakliuvo į blaivyklą, o ten ant sienos kabėjo jo "abrozdėlis".
Sesuo nepaliko brolio likimo valiai
Švenčionių apylinkės teismas 1991-ųjų rugsėjį I. Gudkovui paskelbė nuosprendį - 11 metų laisvės atėmimo. Tada šis žmogus buvo teisiamas jau antrą kartą, nes trejus metus už chuliganizmą buvo gavęs dar nepilnametis. Kol I. Gudkovas kalėjo, mirė motina, o jos namą sesuo Tatjana pardavė. Jo rinkos kaina tuo metu galėjo būti apie 20 000 dolerių, pirkėjas buvo žinomas Švenčionėlių verslininkas. Sesuo Igorio nepamiršo - lankė jį kolonijoje, nors, pasak jo paties, tai buvo tik tris kartus. Beje, kodėl Tatjana pardavė motinos namą ir neįsigijo kito būsto - mįslė, nes Gaidamavičiai gyveno medinėje lūšnoje priemiestiniame Poguliankos kaime. O ir tos lūšnos tik pusė sutuoktiniams tepriklausė - du kambarėliai ir virtuvė. Šį butą Gaidamavičiams nupirko Gintauto tėvai. Sutuoktiniai už 700 JAV dolerių buvo įsigiję senus žigulius, kurie, kaip pasirodė, buvo visiškai supuvę ir tinkami tik dviem išvykoms į mišką pagrybauti. Automobilio griaučiai iki šiol teberiogso po Gaidamavičių buto langais. Panašu, kad tai ir buvo vienintelis pirkinys iš pinigų, gautų už Tatjanos motinos namą. Pats Gintautas darbą turėjo tik pirmaisiais šeimyninio gyvenimo metais, vėliau liko bedarbis. Tatjana yra dirbusi Vilniaus kalėjime kontroliere, siuvėja, pastaruoju metu darbo neturėjo. Šeima laikė nedidelį ūkelį, iš jo vargais negalais ir sukosi. 1999 metais I. Gudkovas buvo paleistas iš įkalinimo vietos. Jam buvo pritaikyta amnestija, po to nuspręsta paleisti anksčiau laiko kaip gerai besielgiantį, tad vietoje 11 atsėdėjo 8 metus. Tatjana Gaidamavičienė priėmė brolį, priregistravo savo lūšnoje.
Ryžto gyventi blaiviai užteko neilgam
Pradžioje I. Gudkovas negėrė, į gyvenimą žiūrėjo rimtai ar bent jau taip visiems sakė. Vėliau vyrukas atleido vadžias, pradėjo gerti. Dėl to netrukus buvo išvarytas iš darbo. Ėmė mušti sugyventinę ir ši jį išvijo iš namų. Bedarbiai Gaidamavičiai I. Gudkovui vėl leido gyventi kartu, bet žiūrėjo įtariai, nes manė, kad bent jau maistui dar keturiasdešimties nesulaukęs sveikas vyras privalo užsidirbti. Sesuo vis dažniau ėmė broliui priekaištauti, spaudė jį susirasti kokio nors darbo. Brendo konfliktas, nes I. Gudkovas ir toliau nedirbo, o kur nutvėręs kokį litą jį tuojau pat pragerdavo.
Miegojo su lavonais?
Ankstyvą praėjusio antradienio rytą I. Gudkovas valgė virtuvėje ir pajuto sesers vyro žvilgsnį, kuris jam pasirodė įžeidus - atseit "mano duoną valgai, veltėdi". To užteko, protą aptemdė neapykanta. G. Gaidamavičius išėjo į tvartą melžti karvių, o I. Gudkovas nusekė paskui, pakeliui pastvėręs kirvį. Po pirmojo smūgio susmukęs, G. Gaidamavičius dar buvo gyvas, todėl žudikas smūgiavo vėl ir vėl, kol auka jau neberodė jokių gyvybės žymių. Tada, nešinas kruvinu kirviu, grįžo trobon. Seserį I. Gudkovas iš pradžių smaugė kojine, vėliau pasipylė smūgiai kirviu. Galbūt po sesers ir jos vyro nužudymo I. Gudkovas prisiminė, kaip žudė dėdę, nes sutuoktinių kūnus taip pat suguldė į lovą, pridengė antklodėmis. Vėliau baigė G. Gaidamavičiaus pradėtą melžti karvę, pašėrė kiaules. Kaime išdalino pieną. Kiek pasisukiojo Švenčionyse. Manoma, kad kitą naktį po nužudymo I. Gudkovas ramiausiai miegojo pas nebegyvą seserį, o vėliau iškeliavo į Švenčionėlius, pas draugus. Kol kas nežinoma, ar kiek nors pinigų ar daiktų jis paėmė iš sesers namų.
Žudikas darysis charakirį
Gaidamavičių kūnai išgulėjo lovoje apie tris paras, kol sūnaus pasigedo ir jo ieškoti iš Švenčionių atvyko A. Gaidamavičienė. Ji, kaimynui išlaužus durų spyną, pateko vidun ir aptiko sūnaus bei marčios lavonus. Įvykio vieton atvykus pareigūnams, I. Gudkovas iškart tapo įtariamuoju numeris vienas ir imta jo intensyviai ieškoti. Švenčionėlių nuovados viršininkas vyr. inspektorius Olegas Šapovalas atmintimi nesiskundžia - iškart prisiminė, kad I. Gudkovo pirmiausia reikia ieškoti pas tuos pačius Raginius arba Kerulius, kur žudikas slapstėsi prieš dešimtį metų, nužudęs dėdę. Ir pasiuntė tenai pavaldinius. Pas Raginį I. Gudkovas ir buvo rastas maždaug vidutiniškai girtas. Nuovadoje žudikas prisipažino nužudęs, tačiau logiškai paaiškinti savo veiksmų negalėjo. Norėjęs nužudyti tik svainį, o kodėl nužudęs ir seserį - pats nežino. I. Gudkovas sakė ketinęs pasidaryti charakirį, ir tai padarysiąs anksčiau ar vėliau, nes kalėjime pūti toliau nesiruošiąs.
Kol kas nėra tiksliai žinoma, ar spontaniškas pyktis iš tiesų yra vienintelė priežastis, dėl kurios buvo nužudyti Gaidamavičiai. Neatmetama versija, kad I. Gudkovas reikalavo iš sesers už parduotą motinos namą dalies pinigų, kurių ji jau seniai nebeturėjo.
