Apie kiaušidžių vėžį...
Vėžinėmis, kaip ir ikinavikinėmis, lyties organų ligomis dažniau serga vyresniojo amžiaus (40-60 metų) moterys.
Lietuvoje, kaip ir kitose išsivysčiusiose pasaulio šalyse, vienas dažniausiai pasitaikančių moterų lytinių organų piktybinių navikų yra kiaušidžių vėžys. Tai piktybinis auglys, pažeidžiantis organus, gaminančius moteriškuosius hormonus: estrogeną ir progesteroną. Jis dažniau diagnozuojamas netekėjusioms, negimdžiusioms ar vieną du kartus gimdžiusioms moterims.
Ankstyvoji ligos stadija dažniausiai esti besimptomė, todėl pirmuosius negalavimus pajutusios ir į gydytojo ginekologo konsultaciją atvykstančios moterys neretai kreipiasi pavėluotai.
Ligos prognozė priklauso nuo daugelio dalykų (vėžinių ląstelių tipo, ligos stadijos ir kt.). Statistikos duomenimis, apie 45 procentai ligonių, kurioms diagnozuojamas kiaušidžių vėžys, po gydymo išgyvena 5 ir daugiau metų. Negalima nepaminėti ir to, kad būtent nuo kiaušidžių vėžio (lyginant su kitais vėžiniais susirgimais) moterų miršta daugiausia.
Ligos atsiradimo priežastys nėra tiksliai žinomos. Manoma, kad tam turi įtakos paveldimumas, nevaisingumas, profesija (kai į kvėpavimo takus patenka asbesto dulkių), labai riebus maistas. Pasak Kauno onkologijos ligoninės gydytojos onkologės Leonardos Šarakauskienės, pastebėta, jog šia liga labiau linkusios sirgti tos moterys, kurios buvo ilgą laiką gydomos nuo kiaušidžių ir kiaušintakių lėtinių uždegimų, kurioms buvo diagnozuoti, bet dėl įvairių priežasčių negydyti kiaušidžių gerybiniai augliai ar cistos. Gydytojos turima informacija, sergančiųjų kiaušidžių vėžiu kasmet padaugėja maždaug 2-3 procentais.
Kiaušidžių vėžys, anot gydytojos Leonardos Šarakauskienės, prasideda sunkumo, spaudimo pojūčiu pilvo apačioje, neilgai trunkančiais bukais skausmais pilvo srityje. Rytais gali sumažėti šlapimo kiekis, kartais tarp mėnesinių pasirodo kraujo ar pakraujuojama menopauzės metu, šiek tiek pakyla kūno temperatūra.
Šiems navikams būdinga tai, kad jie gana greitai auga, metastazuoja. Ligai progresuojant skausmai stiprėja, intensyvėja (ypač nakties metu), jaučiamas bendras silpnumas, retai ir gausiai šlapinamasi, pučia vidurius, dažnai skundžiamasi apetito stoka, gali pradėti didėti pilvo apimtis, nes ligos metastazėms perėjus į pilvaplėvę pilvo ertmėje pradeda kauptis skystis (ascitas).
Jei auglys pasisuka ar jį pažeidžia infekcija, gali pradėti kamuoti gana stiprūs, apendicito priepuolius primenantys pilvo skausmai.
Diagnozuoti piktybinį kiaušidžių naviką, anot gydytojos L. Šarakauskienės, nėra lengva. Būtina atidi ligonės dubens organų apžiūra, reikia atlikti daugybę tyrimų (rentgenas, echoskopija, mikroskopinis sekreto tyrimas ir kt.). Gali prireikti ir kompiuterinės tomografijos, limfoangiografijos ir kt.
Gydymo sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo ligos išplitimo laipsnio, formos ir moters amžiaus.
Diagnozavus pirmosios stadijos piktybinį kiaušidžių naviką, ligonei taikomas operacinis gydymas. Jei liga pažengusi, skiriami antinavikiniai preparatai (chemoterapija). Kai navikas sumažėja, operuojama. Po operacijos ligonėms vėl skiriamas ilgalaikis chemoterapinis gydymas.
Kai auglys išplinta į kitus vidaus organus, jo pilnai pašalinti neįmanoma. Tačiau gali atsitikti ir taip, kad piktybinis auglys pažeis tik vieną kiaušidę. Tuomet antroji kiaušidė gali būti išsaugota.
Kai pašalinamos abi kiaušidės, ligonei prasideda ankstyvoji menopauzė, pasireiškianti karščio antplūdžiais, gausiu prakaitavimu, galvos skausmais, padažnėjusiu širdies plakimu, depresija, nemiga, kitais nemaloniais simptomais, tad nereikia ir priminti, kiek daug tuomet gali padėti supratingi artimieji, geras psichologas...
Ligos baigtis priklauso nuo savalaikės diagnostikos, gydymo (būtina sudaryti individualų ligonės gydymo planą), nuo naviko formos, augimo tipo, ligonės amžiaus ir bendros būklės.
Profilaktika
Kad išvengtumėte kiaušidžių vėžio, patartina vyresnėms kaip 25 metų moterims, net ir neturinčioms jokių nusiskundimų, du kartus per metus profilaktiškai pasitikrinti pas aukštos kvalifikacijos gydytoją ginekologą. Anksti diagnozavus kiaušidėse susiformavusią cistą ar kitas ikivėžines moters lyties organų ligas, laiku skiriamas reikiamas gydymas ir praktiškai ligos supiktybėjimo įmanoma išvengti. Ypač savo sveikata reikėtų susirūpinti, kai prasideda neaiškūs pokyčiai - pakraujavimai, išskyros, skausmai. Tuomet į gydytoją ginekologą būtina kreiptis nedelsiant.
Yra nustatyta, kad kiaušidžių vėžiu labiau linkusios sirgti tos moterys, kurios ilgai vartojo hormoninius preparatus (kad nepastotų), kurios anksčiau gydytos dėl krūtų, skrandžio ar žarnyno piktybinių navikų. Didesnė galimybė kiaušidžių vėžiu susirgti moterims, kurių giminėje jau buvo sirgusių krūtų, gimdos, žarnyno ar kiaušidžių navikais ligonių.
Ir dar patartina vengti audringo gyvenimo (turimas omenyje dažnas lytinių partnerių keitimas) ir žalingų įpročių.
