Kaip apsisaugoti nuo hepatito B viruso?
- Dirbu greitosios pagalbos felčere, kasdien susiduriu su ligoniais, tad užsikrėsti pavojingu virusu turiu visas galimybes, - laukdama eilėje nemokamiems tyrimams, ar neužsikrėtusi hepatito B virusu, atviravo alytiškė Jūratė.
Panašiai tvirtino ir kiti Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės medikai, džiaugdamiesi, jog Alytuje vykstant socialinei akcijai "Išvenk grėsmės", kraują galima išsitirti nemokamai.
Tą dieną paskaitos apie tai, kaip apsisaugoti nuo hepatito B viruso, buvo skaitomos ne tik apskrities ligoninėje, bet ir Vidzgirio vidurinėje mokykloje, Tuberkuliozės ligoninėje bei Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Visi norintieji galėjo nemokamai išsitirti kraują (šiaip tokio tyrimo kaina - per 20 litų).
Kaip Alytaus visuomenei pasakojo Kauno medicinos universiteto Gastroenterologijos klinikos gydytoja Vitalija Petrenkienė, virusinis hepatitas - tai įvairių virusų, tarp jų ir hepatito B viruso, sukeltas kepenų uždegimas. Jis gali pažeisti bet kokio amžiaus, rasės, lyties ar seksualinės orientacijos žmones ir sukelti sunkias lėtines kepenų ligas. Sunkiausios komplikacijos - kepenų cirozė ir kepenų vėžys.
Pasak gydytojos Vitalijos Petrenkienės, Lietuvoje apie 80 000 gyventojų yra hepatito B viruso nešiotojai, kasmet šiuo virusu užsikrečia dar apie 3 000 žmonių. Pasaulinės sveikatos organizacijos pateikta informacija, hepatito B viruso infekcijos žymenis turi maždaug trečdalis visos populiacijos - apie 2 milijardai žmonių. O maždaug pusketvirto šimto milijonų pasaulio gyventojų yra hepatito B viruso nešiotojai.
Gydytoja atkreipė dėmesį, jog pagrindiniai hepatito B viruso infekcijos rizikos veiksniai yra bet kurie infekuoto asmens organizmo skysčiai - seilės, sperma, makšties išskyros ir, žinoma, kraujas. Šiuo virusu galima užsikrėsti įvairiais keliais - lytiškai santykiaujant su infekuotu partneriu (jei nenaudojamos apsisaugojimo priemonės); per užkrėstas adatas, švirkštus (tai aktualu narkomanams); perpilant kraują ar jo produktus; atliekant tatuiruotes - jei jos daromos ne vienkartinėmis adatėlėmis; veriant auskarus (kai nesilaikoma nustatytų higienos reikalavimų); per odoje ar gleivinėje esančias net ir menkiausias žaizdeles, opeles; buitiniu keliu - naudojantis infekuoto asmens skutimosi ar prausimosi priemonėmis, manikiūro ar pedikiūro įrankiais, kai nesilaikoma asmens higienos taisyklių.
Pažymėtina tai, jog kosint, čiaudint, sveikinantis virusu neužsikrečiama.
Anot gydytojos Vitalijos Petrenkienės, didžiausia rizika užsikrėsti hepatito B virusu kaip tik ir yra medicinos personalui - gydytojams, laboratorijų darbuotojams, stomatologams, chirurgams, medicinos seserims, felčerėms, slaugos darbuotojams ir visiems kitiems, kurie darbe turi kontaktą su krauju.
Kur kas didesnis pavojus užsikrėsti tyko gyvenančių aktyvų lytinį gyvenimą, dažnai keičiančių lytinius partnerius asmenų, taip pat biseksualų ir homoseksualistų.
Viena didžiausių rizikos grupių - paaugliai ir jaunimas. Šio amžiaus grupės asmenys minėtu virusu dažniausiai užsikrečia per lytinius santykius ar leisdamiesi intraveninius narkotikus.
Hepatito B virusu kur kas lengviau užsikrėsti nei ŽIV, nes hepatito B viruso koncentracija kraujyje yra šimteriopai didesnė.
Pasak gydytojos Vitalijos Petrenkienės, gana nemaža dalis sergančiųjų hepatito B virusu gali nejausti jokių negalavimų. Kiti gali jausti silpnumą, pykinimą, kartumą burnoje, skausmą sąnariuose. Gali sumažėti apetitas, patamsėti šlapimas, pagelsti oda. Kartais juntamas skausmas dešiniajame šone, gali pagelsti oda, ligonis gali sukarščiuoti.
Neretai, anot gydytojos Vitalijos Petrenkienės, bendrosios praktikos gydytojai atlieka eilę tyrimų, aiškinasi ligonio prastos savijautos priežastis, tačiau niekaip nesuranda ligos, kol galiausiai prisimena hepatito B viruso tikimybę. Vienintelis būdas sužinoti, ar ligonis serga minėtu virusu, yra kraujo ištyrimas, biocheminių kraujo rodiklių, atspindinčių kepenų funkciją, nustatymas. Diagnozei pasitvirtinus, atliekamas dar vienas tyrimas - kepenų biopsija (kepenų gabalėlio ištyrimas), - kad būtų įvertintas kepenų pakenkimo laipsnis.
Kai susergama ūminiu virusiniu hepatitu B, dauguma ligonių pasveiksta. Tačiau maždaug dešimčiai procentų visų suaugusių ligonių ir apie pusei ūminiu virusiniu B hepatitu sirgusių vaikų iki 5 metų amžiaus liga pereina į lėtinę fazę: tokie asmenys arba suserga lėtiniu virusiniu B hepatitu, arba lieka infekcijos nešiotojais. Tokie ligoniai dispanserizuojami, jų sveikatos būklė nuolat sekama.
Sergantieji lėtiniu virusiniu B hepatitu, anot gydytojos, turi tinkamai maitintis (maiste turi būti pakankamai angliavandenių, baltymų, mikroelementų, vitaminų), laikytis tinkamo darbo ir poilsio režimo, nevartoti alkoholio. Nepasitarus su gydančiu gydytoju nepatariama savo nuožiūra vartoti kokius nors vaistus (antibiotikus, raminamuosius ar kt.), nes kai kurie medikamentai gali smarkiai pabloginti kepenų būklę.
Patikimiausias būdas išvengti hepatito B viruso - vakcinacija. Didesnei rizikos grupei priklausantys asmenys turėtų laikytis visų reikiamų saugumo priemonių - naudoti gumines pirštines, nesiskolinti dantų šepetėlių, skutimosi reikmenų, manikiūro ar pedikiūro priemonių, nesimainyti auskarais, laikytis sterilumo atliekant injekcijas, tatuiruotes, akupunktūros procedūras, lytinių santykių metu naudotis prezervatyvais.
