Stresas ir nutukimas - neišskiriami draugai?
Endokrinologai tvirtina, jog dažniausia nutukimo priežastis - patiriamų stresų gausa. Mat daug valgydamas (dažnai užkandžiaudamas tarp pagrindinių valgymų) žmogus tarsi bando "sudoroti" savo problemas, taip kovoti su apėmusiomis niūriomis depresinėmis nuotaikomis. Liguistas, itin padidėjęs alkio jausmas, dažnai pasireiškiantis valgymo priepuoliais, valgymas daugiau, negu reikia, bet vis tiek nepasisotinimas - tokią būseną medikai įvardija kaip nervinę bulimiją.
Tai daugiausia moterų liga - vyrų nervinės bulimijos atvejų pasaulinėje medicinos praktikoje pasitaiko ypatingai retai. Taip, manoma, yra todėl, jog daugelio pasaulio šalių šiuolaikinė kultūra perdėtai sureikšmina moters išvaizdą. Pastaraisiais dešimtmečiais masinėse informacijos priemonėse ir madų pasaulyje buvo formuojamas naujas moters grožio ir seksualinio patrauklumo idealas (ar teko matyti apkūnią manekenę?), pastebimas pakitęs ir visuomenės (ypač vyrų) požiūris į grožį. Genetiškai paveldėtas moters kūno formų apvalumas tapo mažiau patrauklus, todėl dažna moteris, priešindamasi savo prigimčiai, visomis išgalėmis bando pakeisti savo figūrą. Ar visoms tai pavyksta padaryti - kitas klausimas.
Pasak Kauno medicinos universiteto klinikų gydytojos endokrinologės Dalios Gruzdinskienės, nervinė bulimija Lietuvoje diagnozuojama palyginti retai. Tačiau tai nereiškia, kad šia liga nesergama. Manoma, jog daugelis bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų dar nepakankamai žino apie tokį sveikatos sutrikimą, todėl gydomos tik ligos komplikacijos - tikroji liga lieka neatpažinta.
Dažnas poreikis daug valgyti, saiko praradimas valgant, reguliarus virškinimo traktą valančių procedūrų - kad neaugtų svoris - taikymas (šlapimą varančių ar vidurius laisvinančių medikamentų vartojimas, speciali mankšta, dirbtinis vėmimo sukėlimas) - štai pagrindiniai nervinės bulimijos simptomai.
Nervinę bulimiją padeda diagnozuoti ir psichologiniai simptomai, kaip antai perdėtas ligonio rūpinimasis savo figūra ir svoriu, didžiulė nutukimo baimė. Neretai toks ligonis save nuvertina, bjaurisi savo išvaizda.
Nekontroliuojamų valgymo protrūkių metu suvalgomi didžiuliai maisto kiekiai, organizmas gauna keliagubai daugiau kalorijų, nei jam reikėtų. Neretai maistas ryjamas mažai kramtant (ar išvis nekramtant), paslapčiomis, gėdinantis ir aplinkinių, ir net paties savęs. Besotis pyksta dėl to, kad persivalgo, tačiau neįstengia savęs sukontroliuoti.
Bulimija sergantis ligonis paprastai pasirenka tokius maisto produktus, kurie turi didelę energetinę vertę (įvairūs saldumynai), kurių, siekiant išvengti antsvorio, kaip tik reikėtų griežtai atsisakyti. Dažnai persivalgoma tiek, jog, ūmiai išsiplėtus skrandžiui, tampa sunku judėti, norisi pagulėti. Pasaulinės sveikatos organizacijos turimais duomenimis, yra pasitaikę atvejų, kuomet nervine bulimija sergantiems ligoniams persivalgius plyšta skrandis.
Pagrindiniai nervinės bulimijos gydymo metodai yra įvairios individualiai parinktos psichoterapijos formos, kompleksinė psichoterapija, gydymas vaistais.
Daugelis mokslininkų, anot gydytojos Dalios Grudzinskienės, bulimiją tiesiogiai sieja su depresija. Yra nurodytos kelios skirtingos hipotezės, savaip aiškinančios bulimijos ir depresijos tarpusavio ryšius. Pirma - bulimija yra atipinės maskuotos depresijos formos pasireiškimas. Antra - jog depresija yra antrinis sutrikimas, sukeltas pačios nervinės bulimijos (kuomet po persivalgymo ligonį apima depresija, o tokia būsena įvardijama kaip "persivalgymo kančios"). Trečia - kai, sergant depresija, kai kuriems ligoniams atsiranda nervinės bulimijos simptomų, kurie tėra tik depresijos sindromo sudėtinė dalis.
Aprašydami genetinius tyrimus, mokslininkai yra pastebėję, jog sergančių nervine bulimija šeimose tarp pirmos eilės giminaičių neretai pasitaiko sergančių afektiniais (nuotaikos) sutrikimais, o neuroendokrinologiniuose testuose randama panašių patologinių pokyčių ir tiriant sergančiuosius nervine bulimija, ir sergančius depresija. Yra nustatyta, jog daugelis antidepresantų sukelia teigiamą efektą gydant nervinę bulimiją, tačiau tik kai kurie iš jų turi specifinį antibuliminį poveikį. Gydant antidepresantais, antidepresinis ir antibuliminis efektas pradedamas jausti maždaug po 2 - 3 savaičių. Yra nustatyta, kad psichotropiniai vaistai gali efektyviai reguliuoti mitybos sutrikimus, tarp jų - ir alkio - sotumo jausmą.
