VISA TIESA APIE ANTIBIOTIKUS IR PROBIOTIKUS
Sandra Bytautienė
Vienas įspūdingiausių praėjusio šimtmečio atradimų buvo antibiotikai, kuriais, kaip manė daugelis mokslininkų, žmonija galutinai sugebės išnaikinti infekcines ligas. Tačiau labai greitai tapo aišku, kad antibiotikai negali spręsti visų infekcinės patologijos problemų. Dabar dažnai užklupus net paprasčiausiam peršalimui ar infekcijai griebiamės antibiotikų. Tikriausiai kiekvienų namų vaistinėlėje galima rasti šių vaistų, nors jie Lietuvoje ir parduodami tik su receptu. Taip pat pastaruoju metu dažnai girdimi terminai "gerosios" ir "blogosios" bakterijos. Kas tai?
Žmogaus virškinamasis traktas
Žmogaus virškinamojo trakto bakterijos - atskiras organas su milžinišku kiekiu ląstelių. Žmogaus organizme gyvena apie 500 įvairių rūšių bakterijų ir grybelių. Šie mikroorganizmai (mikrobiota) sąveikauja tarpusavyje ir su mūsų organizmu. Jų galima rasti ne tik virškinamajame trakte, bet ir kitose sistemose - kvėpavimo, šlapimo ir lytinių organų. Žmogaus virškinamojo trakto ertmėje esančios bakterijos yra kiekvieno žmogaus individualus organas, toks pats kaip kepenys, širdis, plaučiai ir kt. Jo svoris panašus į kepenų, tik turi kur kas daugiau ląstelių - 95 proc. viso organizmo ląstelių. Žmogaus kūno mikrobiota skirstoma į normaliąją - autochtoninę ir atsitiktinę - tranzitinę, alochtoninę mikroflorą. Normaliąją mikroflorą sudaro mikroorganizmai, nuolat gyvenantys odoje, gleivinėse, ertmėse. Tranzitinė mikroflora nuolat kinta, tai priklauso nuo aplinkos ir organizmo būklės. Normaliąją mikroflorą sudaro apie 100 trilijonų mikrobinių ląstelių. Išmatų masė nuo 20 iki 60 procentų gali būti sudaryta iš mikroorganizmų. Sveikame žmoguje 1 patogeniniam mikroorganizmui tenka apie 1 milijoną gerųjų bakterijų. Šios pusiausvyros sutrikimas vadinamas disbioze. Išnaikinus gerąsias žarnyno bakterijas, sutrinka daugelis organizmo funkcijų: sutrinka žarnyno veikla, nusilpsta imunitetas, kamuoja įvairios infekcijos, atsiranda alergija maistui, gali pasireikšti kitos ūminės ligos ir paūmėti lėtinės. Disbiozė yra vienas svarbiausių antibiotikų šalutinių poveikių.
Kas gali sutrikdyti organizmo pusiausvyrą?
Manoma, kad apie 46 proc. atvejų antibiotikų skiriama iš viso be reikalo. Tuomet sukeliamos alergijos ir disbiozės. Nors antibiotikai yra viena iš pirmųjų disbiozės priežasčių, tačiau jų yra kur kas daugiau: • infekcinės ligos; • virškinamojo trakto operacijos ir instrumentiniai tyrimai; • cheminės medžiagos, pesticidai, pramoniniai teršalai, nitritai, nitratai; • radiacija; • dietos, badavimas, mitybos raciono kaita, ypač keliaujant; • stresas; • hormonų veiklos sutrikimai; • visi geriamieji vaistai, veikiantys žarnyno motoriką ir mucino gamybą.
Ne kiekviena "geroji" bakterija yra probiotikas
Iš graikų kalbos kilęs terminas "probiotikas" reiškia gyvenimą. Probiotikai - tai yra gyvi mikroorganizmai, kurie vartojami tinkamomis dozėmis pagerina žmogaus sveikatos būklę. Šios "gerosios" bakterijos gyvena žarnyne, kur palaiko palankią bakterinę terpę, padeda užtikrinti gerą žarnyno veiklą. Dauguma probiotikų - pieno rūgšties bakterijos. Šios žarnyno gyventojos lydi žmogų visą gyvenimą ir užtikrina svarbiausių jo gyvybės funkcijų pastovumą.
Probiotikai vartojami jau daugelį metų, tačiau, juos parenkant vartoti, reikia atsižvelgti į tai, kad įvairios probiotikų padermės pasižymi skirtingomis charakteristikomis ir poveikiu, todėl labai svarbu tiksliai identifikuoti, koks probiotikas yra vartoti skirtame produkte. Negalima lyginti tyrimų rezultatų, gautų vartojant skirtingų genčių probiotikų.
Pasaulinė sveikatos organizacija ir Jungtinių tautų Maisto ir agrokultūrų organizacija nustatė tam tikrus reikalavimus probiotikų preparatams. Probiotikai: • turi gebėti kolonizuoti tam tikras kūno ertmių gleivines; • būti nepatogeniški žmogui; • būti atsparūs rūgštims ir tulžiai; • turi gaminti antimikrobines medžiagas; • turi gebėti daugintis organizme ir normalizuoti žmogaus mikroflorą; • turi gebėti aktyvinti žmogaus imuninę sistemą; • turi būti fermentiškai veiklūs; • išlikti gyvybingi ir stabilūs technologinių procesų metu, gaminant tam tikras jų preparatų formas, bei tam tikrą laiką išlikti pagamintuose preparatuose; • turi priklausyti žmogaus florai ar būti jos tam tikros rūšies genetiškai modifikuotas variantas.
Netiesa, kad probiotikus reikėtų naudoti tik vartojant antibiotikus
Probiotikų vartojimo spektras labai platus, profilaktiškai jie rekomenduojami neišnešiotiems naujagimiams, taip pat gimusiems atlikus Cezario pjūvį, dirbtinai maitinamiems, dažnai sergantiems ar sergantiems hipotrofija kūdikiams, užsitęsusiai žarnyno disfunkcijai gydyti, persirgus salmonelioze, šigelioze. Šiuos "nekenksmingus" preparatus galima vartoti ir imunitetui stiprinti, netoleruojant laktozės, šlapimo takų infekcijų profilaktikai, dirgliosios žarnos sindromui gydyti, laikantis dietos, badaujant ar pasikeitus mitybos režimui, keliaujant, viduriuojant dėl radiacinės terapijos, dažnai sergant kvėpavimo sistemos infekcijomis, varginant spuogams.
