Išsėtinė sklerozė - jaunų žmonių liga
Yra toks posakis - "Gyventi čia ir dabar". Ne visi su tuo sutinka, dar mažiau paiso. Žmogus sau sako: "Tuoj tuoj pradėsiu gyventi, tik užauginsiu vaikus, užbaigsiu statyti namą... Tuoj tuoj, tik įsigysiu naują automobilį, atiduosiu skolas, nuvažiuosiu išsvajotų atostogų..." Taip jau yra, kad neretai vertinti tai, ką turime, pradedame ištikus nelaimei, ligai... Išsėtinė sklerozė - viena tokių ligų, kuria susirgus gražiai suplanuotas gyvenimas subyra it kortų namelis. Veikiausiai daugelis jaunų žmonių nė negirdėję apie išsėtinę sklerozę. O jei kuriam ligos pavadinimas ir pasirodys girdėtas, tai tikriausiai priskirs jį prie garbingo amžiaus žmonių negalavimų, tokių kaip Parkinsono ar Alcheimerio liga. Tačiau iš tikrųjų išsėtinė sklerozė - jaunų žmonių liga, kuri medikams sukelia daugiau klausimų nei atsakymų, nes ligi šiol nėra aiškios nei jos atsiradimo priežastys, nei visiško pagydymo būdai. Apie šią ligą Sandra Putrūnaitė kalbasi su Kauno medicinos universiteto klinikų Neurologijos skyriaus išsėtinės sklerozės centro vadove med. dr. Lina Malciene.
- Kas tai per liga - išsėtinė sklerozė?
- Išsėtinė sklerozė - tai centrinės nervų sistemos, t.y. galvos ir nugaros smegenų, lėtinė liga. Normalias nervines skaidulas apsupa daug lipidų ir baltymų turintis dangalas - mielinas. Išsėtinės sklerozės metu šis dangalas irsta, todėl sutrinka pažeistų nervinių skaidulų funkcija. Įvairiose galvos ir nugaros smegenų srityse susidaro uždegiminiai židiniai, vėliau jų vietose vyksta randėjimas (sklerozė), lieka sklerozinės plokštelės, todėl liga pavadinta išsėtine (daugine) skleroze.
- Kokio amžiaus žmonės ja dažniausiai suserga?
- Išsėtinė sklerozė - jaunų žmonių liga. Dažniausiai Lietuvoje ja suserga 18-25 metų jauni asmenys. Kasmet Lietuvoje išaiškinama apie 80 naujų šios ligos atvejų. Manoma, kad sergančiųjų išsėtine skleroze Lietuvoje skaičius gali siekti apie 2 tūkst. žmonių. Sveikatos statistikos duomenimis, Lietuva pagal sergamumą šia liga priskiriama prie aukštą paplitimo rodiklį turinčių šalių. Sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje siekia 55 susirgimo atvejus. Panašūs sergamumo rodikliai registruojami ir kitose Baltijos šalyse. Išsėtine skleroze serga daugiau nei 2 milijonai žmonių visame pasaulyje.
- Kokios galimos šios ligos priežastys?
- Konkrečios išsėtinės sklerozės priežastys nenustatytos. Ligos išsivystymo mechanizmai nuolat tikslinami. Manoma, kad gali turėti reikšmės virusinės infekcijos, toksinės medžiagos, imuniteto pakitimai. Diskutuojama genetinių faktorių įtaka polinkiui susirgti. Artimiausi ligonių giminaičiai turi kiek didesnę riziką susirgti nei kiti žmonės, pvz., sergant vienam iš identiškų dvynių, kito rizika susirgti yra 1:4. Ligonių vaikų rizika kada nors susirgti išsėtine skleroze - 0,5-3 proc., o bendrosios populiacijos - 0,1 proc. Taip pat apibrėžtas geografinis paplitimas: dažniau pasitaiko šalto klimato teritorijose, gerai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse.
Kokiais simptomais gali pasireikšti išsėtinė sklerozė?
Ligos simptomai retai pasireiškia anksčiau nei 10 metų amžiuje, dažniausiai atsiranda 20-40 metų, retai vyresniam kaip 50 metų asmeniui. Moterys serga kiek dažniau (sergančių moterų ir vyrų santykis 3:2). Tiek ligos pradžia, tiek tolesnė eiga labai permaininga, nelengvai prognozuojama ir skirtinga kiekvienam pacientui. Būna žmonių, kuriems tebuvo vieną kartą sutrikęs regėjimas (miglotas matymas ar spalvų skyrimo praradimas, dažniausiai - viena akimi), ir tokių, kuriems pasireiškia daug daugiau simptomų. Daugumai sergančiųjų liga prasideda nuo paūmėjimų, kurie kitaip vadinami atkryčiais, po jų būna remisijos, t.y. laikotarpiai be jokių aiškių ligos aktyvumo požymių. Simptomai gali išnykti per kelias dienas ar savaites, ir žmogus gali visiškai arba iš dalies pasveikti. Tačiau dažniausi ligos simptomai tokie: vienos arba kelių galūnių silpnumas, paralyžius, jutimo sutrikimai (dažniausiai tai galūnių dirginimo, tirpimo, niežėjimo ir kitokie simptomai), regėjimo sutrikimai, koordinacijos sutrikimai, šlapinimosi, tuštinimosi ir lytinės funkcijos sutrikimai, galvos svaigimas ir kt. Ligai taip pat būdingi bendras nuovargis, nuotaikos, kognityvinių funkcijų sutrikimai bei ūminis ar lėtinis skausmas (pvz., už akies ar galūnių, nugaros skausmas).
- Kaip keičiasi simptomai, ligai paūmėjus ar pagerėjus?
- Dažniausiai pasitaiko besikartojantys paūmėjimai (ligos atakos) ir pagerėjimai (remisijos) - tai recidyvuojanti-remituojanti ligos eiga. Tuomet atsiradę neurologiniai simptomai po tam tikro laiko visiškai išnyksta, sergančiojo būklė būna gera, tačiau gali pasikartoti arba atsirasti nauji simptomai. Kartais atsiradę ligos reiškiniai nuo pat pradžių laipsniškai progresuoja, prisideda vis nauji simptomai, ir būklė nuolatos blogėja. Galima paūmėjimų ir palaipsnio progresavimo kombinacija, kai tarp pablogėjimų tam tikri simptomai išlieka.
- Kokiais būdais gydoma?
- Išsėtinė sklerozė - sunki ir nepagydoma liga, tačiau tinkamas gydymas suteikia galimybę kuo ilgiau išlikti darbingiems ir atitolina sunkią negalią. Gydymui labai svarbu yra ne tik gydymas vaistais. Gydymą galima būtų suskirstyti į tokius etapus: 1. Eigą moduliuojantis gydymas - retina paūmėjimus ir atitolina ligos progresavimą. 2. Paūmėjimų gydymas - skiriamas tik paūmėjimų metu. 3. Simptominis gydymas. 4. Reabilitacinis gydymas - ligos progresavimą stabdantis gydymas, kai liga jau progresuoja. Tik nuo 2006 metų pradžios sveikatos apsaugos ministro sprendimu išsėtinės sklerozės gydymas vaistu interferonu yra prieinamas visiems, kam jis reikalingas pagal atitinkamas medicinines indikacijas. Per metus vienam ligoniui vaistai kainuoja apie 30 tūkst. litų.
- Kada reikia pradėti tokių ligonių reabilitaciją?
- Sergant išsėtine skleroze, reabilitacija pradedama pačioje ligos pradžioje, jos priemonių kursai kartojami po kiekvieno ligos paūmėjimo, o esant progresuojančiai ligos eigai gali būti skiriama palaikomoji reabilitacija ar taikomos atskiros reabilitacijos priemonės, kurias paskiria gydytojas reabilitologas. Taip pat yra išleista nauja knyga "Kineziterapija sergantiems išsėtine skleroze", kurioje daugiausiai dėmesio skiriama fiziniams pratimams, patarimai raumenų stiprinimui.
- Ar ši reta liga gydoma visose ligoninėse ar tik universitetinėse klinkose?
- Kadangi šiai ligai diagnozuoti reikalinga gydytojo neurologo kompetencija, tyrimai brangūs, nes pagrindinis tyrimas ligai nustatyti yra klinikinis neurologinis ištyrimas, o kiti tyrimai tik patvirtina arba paneigia diagnozę. Todėl diagnozė patvirtinama ir pati liga gydoma tik Vilniaus Santariškių ligoninės Neurologijos centre ir Kauno medicinos universiteto klinikose, Išsėtinės sklerozės centre. Čia pacientas iš karto gali gauti komplekcinę specializuotą pagalbą, nes centre dirba keleto sričių specialistai: neurologai, okulistai, reabilitologai, radiologai ir kiti. Centre konsultuojami ir gydomi pacientai iš visos Lietuvos. Pacientams nereikia laukti eilėse, nerimauti.
- Kokie būtų jūsų patarimai sergantiesiems?
- Reikėtų pakankamai ilsėtis, mankštintis. Daugiau nei pusės ligonių simptomai pasunkėja karštyje - vengti karštų patalpų. Neignoruoti karščiavimo dėl bet kokios priežasties - laiku kreiptis į gydytoją, laikytis jo rekomendacijų. Būtinai valgyti pilnavertį maistą. Jei vargina vidurių užkietėjimai, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų ir skysčių. Svarbus pakankamas B grupės vitaminų kiekis. Dėl prislėgtos nuotaikos konsultuotis su psichiatru, vartoti jo paskirtus vaistus rekomenduotą laiką. Išsėtinė sklerozė neveikia vaisingumo. Jei planuojate turėti vaikų, pasikonsultuokite su savo neurologu dėl nėštumo ir galimo išsėtinės sklerozės gydymo. Maitinimas krūtimi išsėtinės sklerozės eigos nepablogina. Nenustatyta neigiamo nėštumo ir gimdymo, taip pat ir geriamųjų kontraceptikų poveikio ligos aktyvumui bei prognozei, tik po gimdymo gali pasireikšti ligos paūmėjimas. Bendraukite su savo artimaisiais, su kitais sergančiaisias išsėtine skleroze. Bendradarbiaukite su savo gydytoju, nesidrovėkite klausti jus dominančių klausimų. Taip pat informacijos galite rasti centro tinklalapyje www.is-centras.lt
- Dėkoju už pokalbį.
