Ieškojo poilsio - prarado ramybę
Birželio pabaigoje kaunietė bibliotekininkė Valerija V. atšventė savo 55-ąjį gimtadienį. Ne kas kitas, o iškilmingon vakarienėn susirinkusios draugės paskatino Valeriją nors trumpam pakeisti savo gyvenimo būdą - pamiršus visus kasdieninius rūpesčius, bent savaitei išlėkti prie jūros. Apie tokią kelionę, keliančią gana malonius jaunystės prisiminimus, moteris patyliukais svajojo jau seniai. Tačiau garsiai prabilti apie tai nedrįso - juk buvo įpratusi visas savo atostogas tyliai leisti kolektyviniame sode, savaitgaliais pagloboti anūkus, ramiai pasėdėti prie sutuoktinio kapo. Vis dėlto draugių pastangomis į dienos šviesą išvilktas slaptas troškimas vis nedavė ramybės, kol galiausiai moteris nusprendė važiuoti į Palangą. Kadangi vienai net ir pats geriausias poilsis nėra itin linksmas, pasikvietė ir vienišę jaunystės laikų draugę. Moterys susikrovė kelioninius krepšius ir išvažiavo...
Po septynių dienų ilgametė bibliotekos darbuotoja grįžo namo gražiai įdegusiu, tačiau rūškanu veidu. Ji nepeikė pakankamai brangaus kurorto maisto ar kraują stingdančių jūros bangų, nepavyduliavo kitoms dailiosios lyties atstovėms, keletą kartų per dieną keitusioms savo garderobą, nesidžiaugė numetusi keletą nereikalingų kilogramų. Valerijai buvo liūdniausia pripažinti, jog išvykusi ramiai pailsėti, ji beveik nepajuto ramybės, o tiksliau - negalėjo normaliai išsimiegoti. Triukšminga muzika, skindanti iš už kiekvieno kampo, visiškai išbalansavo jos nervų sistemą. Moteris labiausiai nepavykusiu pasirinkimu laikė vietą, kurioje ji apsistojo. Mat kambario langai kaip tik buvo į gatvę, kurioje vos už keleto metrų esanti kavinė nuolat skleidė stiprius muzikos garsus bei triukšmingai bendravusius poilsiautojus. Na, o gilią naktį muzikai nutilus, miegoti neleisdavo gerokai įkaušusių ir gana agresyviai nusiteikusių jaunų žmonių šūkaliojimai, dainos, į gatvės grindinį krintančių butelių dūžiai. Beliko guostis bent tuo, jog moteris bent trumpam pakeitė aplinką, nes grįžo labai išsiilgusi savo ramaus buto. Ji nė kiek nesigėdydama prisipažino, jog po poilsio savaitės viename didžiausių Lietuvos kurortų kritusi į lovą neatsibudusi išmiegojo beveik 15 valandų. Paskui moterį suėmė nerimas - o gal savaitė, praleista triukšmingoje aplinkoje, turės neigiamų pasekmių jos sveikatai?..
Daug žmonių kenčia nuo triukšmo
Ponią Valeriją galbūt geriausiai paguos tai, jog pagal surinktus duomenis šiuo metu net 40 procentų Europos Sąjungos gyventojų yra veikiami padidėjusio aplinkos triukšmo dienos metu ir apie 20 procentų - naktį. Pagrindiniai triukšmo šaltiniai yra transportas, pramonės įmonės, statybos darbai, ventiliacijos įrenginiai, kaimynų veikla, įvairiausi šventiniai renginiai. Buityje daug triukšmo skleidžia televizoriai, muzikiniai centrai, dulkių siurbliai, skalbyklės ir t. t. Mokslininkai neginčijamai įrodė, jog triukšmas neigiamai veikia mūsų sveikatą ir gyvenimo kokybę. Pasaulinė sveikatos organizacija pripažįsta, kad nuo pernelyg didelio triukšmo gali būti pažeidžiama klausa arba žmogus gali net apkursti. Suaugusiems asmenims kurtumas išsivysto, jeigu garso lygis didesnis kaip 140 decibelų (dB), o vaikams - 120 dB. Laikinas kurtumas gali išsivystyti esant 110 dB triukšmo lygiui, trunkančiam apie pusantros minutės. Jei garso lygis nuolat didesnis kaip 85 dB, po tam tikro laiko (penkerių ar daugiau metų) gali žymiai susilpnėti klausa. Triukšmas taip pat labai trikdo miegą. Miegas gali būti sutrikdomas (pailgėja įmigimo laikas, prastėja miego kokybė), kai triukšmo lygis patalpoje didesnis nei 30 dB. Jei miegas trikdomas nuolat, atsiranda nuovargis, dažnai skauda galvą. Triukšmui jautriausi pagyvenę žmonės, taip pat asmenys, turintys psichinę negalią, dirbantys triukšmingoje aplinkoje, įmonėse. Vaikų miegui triukšmas taip pat turi neigiamos įtakos, bet jiems mažiau trukdo užmigti, dažniausiai pažadina iš miego.
Medikai pripažįsta, jog triukšmas skatina streso hormonų išsiskyrimą. Dėl streso hormonų galimi kai kurie sveikatos sutrikimai: sumažėja imunitetas, vystosi širdies-kraujagyslių bei virškinamojo trakto ligos.
Triukšmas gali sukelti nepasitenkinimą, blogą nuotaiką. O visa tai atsiranda tuomet, kai triukšmas trukdo atlikti įprastinę veiklą - atsipalaiduoti, kalbėtis, klausytis radijo, žiūrėti televizorių. Dieną patalpose triukšmas neturi būti didesnis kaip 40 dB, nes antraip bus trikdoma įprastinė veikla. Triukšmingoje aplinkoje būna ne tik sunkiau suvokti pokalbio turinį (pavyzdžiui, jeigu reikia išgirsti naujus, sudėtingus dalykus mokykloje klausantis užsienio kalbos ar pranešimo konferencijų salėse).
Mažinkime aparatų garsą
2002 metais Vilniaus visuomenės sveikatos centras matavo triukšmo lygį 15 mokyklų klasėse, kurių langai atsiveria į gatvę. Nustatytas triukšmo lygis šiose klasėse siekė 44-61 dB. Tuo tarpu Amerikos akustikų draugijos tyrimų duomenimis, būtent dėl aplinkos triukšmo net 25 procentai informacijos, perduodamos pamokų metu, nėra įsisavinama (kitaip tariant, moksleiviai ją praleidžia pro ausis). Protinė veikla, kuriai reikalinga gera atmintis, dėmesio sutelkimas labai jautriai ir tiesiogiai reaguoja į aplinkos triukšmą, dėl to nukenčia užduočių atlikimo kokybė ir ilgėja jų atlikimo trukmė. Tiesa, monotoniškam ar fiziniam darbui triukšmas netrukdo. Gal net priešingai - padeda, nes juk visuomet smagiau darbuotis sode ar darže įsijungus kokį nors muziką skleidžiantį aparatą. Tačiau nors muzika yra neatsiejama gyvenimo dalis, nuolat klausantis trankių, pernelyg garsių akordų, galima negrįžtamai susilpninti klausą. Na, o jos pažeidimai atsiranda tuomet, kai klausa nuolat veikiama 85 ir daugiau decibelų garsu. Tai turėtų atsiminti kiekvienas jaunas žmogus, nes kas, jeigu ne jie, muzikos klausosi "visu garsu", juolab jog garso ir televizijos įranga, muzikos instrumentai gali skleisti daug didesnius nei saugūs garsus. Jeigu pasiklausę muzikos pastebėsite kai kuriuos perspėjančius požymius, gali būti, kad muzika buvo per garsi. Reikėtų itin susirūpinti, jeigu atsirastų skambėjimas ar zvimbimas ausyse iškart pasiklausius muzikos, atrodytų, kad kiti kalba prislopinti balsu, sunkiai sektųsi suprasti tai, ką sako pašnekovas, ir t. t.
Anglų vyrams uždrausta mušti žmonas naktį
Beje, galima paminėti keletą įdomių faktų. Pasirodo, žmonija nuo triukšmo gynėsi jau seniai. VI a. pr. Kr. Graikijos valdžia Sibario mieste, kuriame gyveno daugiau kaip 100 000 gyventojų, išleido įsakymą, draudžiantį amatininkams dirbti darbą, keliantį triukšmą, ir netgi uždraudė laikyti gaidžius, kad šie savo giedojimu netrukdytų gyventojams miegoti... Julijus Cezaris uždraudė vežimams važinėti naktį, nes jam trukdydavo jų keliamas triukšmas, o gyventojai skundėsi neįmanomomis gyvenimo sąlygomis dėl rytais į ganyklą genamų karvių mūkimo. Viduramžiais buvo apribotas kalvių dirbtuvių darbas ir vežimų su geležiniais ratlankiais naudojimas tam tikru dienos metu. Anglijoje ir dabar tebegalioja įstatymas, draudžiantis vyrams mušti savo žmonas nuo devintos valandos vakaro iki šeštos ryto, nes tokių veiksmų sukeltas triukšmas trikdytų kaimynų ramybę...
Ramiausias miegas - kopose prie jūros
Na, o dabar grįžkime prie bibliotekininkės Valerijos. Medikai patikino, jog savaitė, praleista triukšmingoje aplinkoje, didesnės įtakos moters sveikatai turėti negalėjo. Galbūt ramiai iki šiol gyvenusi kaunietė ir šiek tiek perdėjo pasakodama apie bemieges naktis, nes nuovargis vis dėlto daro savo. Taigi jeigu jai nepavykdavo išsimiegoti naktį, buvo galima puikiausiai nusnausti dieną, įsitaisius po skėčiu kur nors šiltose kopose. Juk pamiegoti gryname ore, o ypač prie pat jūros - itin sveika...
