Taigi, taigi, į sukčių žabangas vis įsipainioja moterys... Vis dėlto nesinori tikėti, kad kvailių, oi, atsiprašau, apgautųjų vietoje nors retkarčiais neatsiduria ir vyrai.
"Kranklys" pakalbino keletą garsių Lietuvos vyrų, kuriems pateikė tuos pačius klausimėlius: ar kada nors gyvenime teko nukentėti nuo sukčių ir apgavikų; kaip bandėte išsisukti iš padėties; ką patartumėte norintiesiems išvengti panašių "siurprizų"?
Kunigas Markas, Palemono parapijos klebonas:
- Į tokias situacijas buvau patekęs ne kartą. Sykį, dar gyvenant Italijoje, į mano namus užklydę jauni nepažįstami vyrukai pasiguodė, jog neturi pinigų kelionei, paprašė sušelpti pinigų benzinui. Kai gavo, ėmė maldauti daugiau, tikindami, jog reikia sumokėti mokesčius už kelius. Daviau dar. O kai svečiai laimingai išvažiavo, susimąsčiau - juk jie nebūtinai galėjo važiuoti automagistrale, už kurią reikia mokėti, o keliauti provincijų keliais, už kuriuos mokestis nerenkamas... Atvykus į Lietuvą dažnai tenka sulaukti panašių prašymų. Žmonės dažniausiai guodžiasi, jog ištiko nelaimė... Iš pradžių prašydavo paskolinti, o paskui - jau dovanoti... Ne vienam daviau. Nors dauguma žadėjo sugrąžinti, nepasirodė... Kartą ypač suintrigavo vienas jaunas vaikinas, paprašęs sušelpti jį net tūkstančiu litų ir norėjęs, kad juos duočiau tuojau pat. Kai pasidomėjau, kam reikalinga tokia suma, puolė aiškinti, jog tiek turįs sumokėti "Maksimos" prekybos centro apsaugos darbuotojams, kurie dėl kažkokių nuostolių grasina atleisią iš darbo. Šįkart pinigų nedaviau. Nuvažiavau į šio jaunuolio darbovietę ir išsiaiškinau, jog vyrukas buvo apsivogęs ir už tai jau atleistas iš darbo. Taigi supratau, kad aklai tikėti žmonėmis negalima. Norint išvengti panašių pinklių skubėti nereikia. Pirmiausia reikia daugiau pasidomėti tuo asmeniu, paklausinėti, išsiaiškinti, ar iš tiesų jam pagalba reikalinga, ar jis tikrai yra patekęs į didelę bėdą... Žmonės gali išvengti apgavysčių (na, žinoma, ne vien mano paminėtųjų), jeigu ir toliau apie tokius atvejus informuos televizija, rašys spauda.
Aurelijus Veryga, Kauno medicinos universiteto Profilaktinės medicinos katedros dėstytojas:
- Man dažnai telefonu siūlo pirkti įvairių dalykų (aš paprastai tokiomis paslaugomis nesinaudoja). Tačiau buvo įvykis, kurį iki šiol atsimenu. Tada nežinojau, kad vagystės iš automobilio, esant šalia jo savininkui buvo masinis reiškinys... Mano automobiliui buvo paslaptingai pradurta padanga. Pasirodo, vagišiai mane sekė, o kai sustojau pasikeisti ratą, kol automobilio gale krapščiausi, niekšeliai iš salono viską susirinko. Netekau įvairių dokumentų, kortelių, mobiliojo ryšio telefono. Dėl to vėliau teko gerokai pavargti, kol visus pagrobtus dokumentus pasikeičiau naujais. Man tai daug kainavo... Nusikaltėliams, tiesa, naudos nebuvo - nebent mobilusis telefonas... Ar iš to pasimokiau?.. Na, žinoma! Rasčiau dabar nuleistą padangą, tikrai taip nedaryčiau. Ir atrakintos mašinos nepalikčiau nė minutei. Beje, dabar automobilio salone jokių daiktų, kurie masintų vagišius, nepalieku... Manau, jog mokymasis iš kitų klaidų - universalus dalykas, tačiau kitąkart net ir svetimos klaidos nieko nesako... Jeigu siūlo prekę ar dar ką nors - nereikėtų pirkti neįsitikinus, kokia yra tikroji jos kaina. Nereikia pamiršti, kad yra žmonių, kurie moka gražiai, įtaigiai kalbėti ir gali greitai apsukti galvą...
Julius Veselka, Seimo narys:
- Nebuvau apgautas nė karto... Man iškart būna aišku, kuris yra aferistas... Taip sakant, kiaurai matau žmogų ir dėlto manęs niekas už nosies nepavedžios. Beje, ir mane bandė apgauti, tik nieko iš to neišėjo. Paskambino vidurnaktį kažkas ir sako, jog sūnus papuolė į avariją, reikia tiek ir tiek pinigų. Žmona atlėkė verkdama, Jėzaus ir Marijos šaukdamasi. O aš jai sakau - neskubėk, palauk. Man iškart buvo viskas aišku. Pasiunčiau juos toli toli, nieko nedaviau... Ai, tiesa, apgavo mane, rupūžės... Žadėjo grąžinti rublinius indėlius ir negrąžina... Apgavo, apgavo, apgavo, daug žmonių apgavo... Bet juk valdžios apgavystės visada teisėtos ("vsio zakonno". Kitais atvejais - jau nusikaltimas...
