Kauno medicinos universiteto klinikų neurochirurgo Stuburo smegenų ir periferinių nervų chirurgijos skyriaus vadovo Broniaus Špakausko teigimu, stuburas yra ašis, pagrindas, kurio viršuje yra galva, o jis pats remiasi į kryžkaulį ir dubens kaulus. Taigi stuburas yra savotiškas žmogaus kūno karkasas, susidedantis iš atskirų kauliukų. Paprastai žmogus turi 7 kaklo, 12 krūtinės ir maždaug 5 ar 6 juosmens slankstelius. Slanksteliai yra paslankūs, jų dėka galima daryti įvairius judesius. Svarbiausia - stuburo viduje yra ertmė (gerai apsaugota kaulais), per kurią eina vadinamasis kabelis (stuburo smegenys ir pro tarpelius išeinantys nervai).
Įvairių smurtinių ir nesmurtinių įvykių metu, kaip ir kitos kūno dalys, stuburas gali patirti traumas. Jos gali būti dvejopos: vienu atveju gali lūžti tiktai stuburo kaulai, nepažeisdami jo viduje esančių nervinių elementų ir smegenų (kaip ir visi kiti kaulai, stuburas sugyja vidutiniškai per du mėnesius), kitu atveju, kuomet patiriami vadinamieji neurokomplikuoti stuburo sužalojimai, tai yra kada traumos metu lūžus ar pasislinkus stuburo slanksteliui (arba įvykus vadinamajam skeveldriniui lūžiui) suspaudžiami, sutraiškomi ar kitaip sužalojami viduje esantys nerviniai elementai ir nugaros smegenys. Nugaros smegenys - anksčiau minėtas savotiškas kabelis, beje, labai sudėtingas, jungiantis galvos smegenis, - atsišakoja kaip medžio šaknys į kiekvieną raumens skaidulėlę, į kiekvieną raumens lopinėlį. Per nugaros smegenis mes gauname informaciją iš aplinkos, kuri eina į galvos smegenis, suvokiama ir analizuojama, leidžia priimti sprendimus ir analogiškai atvirkščiai - iš galvos smegenų - per nugaros smegenis perduodamas tas signalas į mūsų raumenis, sąnarius atlikti tam tikrą veiksmą (pavyzdžiui, norime įjungti magnetofoną, ką nors paimti ar padaryti ir t. t.).
Priklausomai nuo to, kuri stuburo vieta sužalota arba kuri smegenų vieta pažeista, atsiranda tam tikri negalavimo požymiai - arba tik tirpimas, arba vadinamieji skausmai - radikulitai, arba kojų ar rankų nejautra, ar visiška negalia. Tai labai pavojinga, nes nugaros smegenys yra drebutinės konsistencijos (kaip želė) darinys ir jeigu tą periferinį nervą, kuris, sakykim, eina per ranką, nupjausime, dar galima jį susiūti, jis gali ataugti, o smegenų negalima nei suklijuoti, nei susiūti. Smegenų masės, kurią sudaro begalė smulkių nervinių elementų neuronų, sujungti negalima. Medikai gali pagelbėti tiktai atitaisydami (išoperuodami) stuburo slankstelio pasislinkimą, sulūžusį pakeisdami dirbtiniu arba sutvirtindami sraigtais, metalinėmis konstrukcijomis - tokiu būdu jį pataiso, tačiau pažeistų (sužalotų ar sutraiškytų) smegenų, deja, pataisyti neįmanoma.
Paprastai po sunkių stuburo traumų ligoniai gydomi didelėse specializuotose klinikose, pavyzdžiui, Kauno MUK, kur yra stiprus stuburo chirurgijos centras (tai vienintelis specializuotas stuburo chirurgijos skyrius Lietuvoje).
Dabartiniais laikais stuburo traumos dažniausiai patiriamos per autoavarijas. Kita priežastis - kritimas iš aukštumos. Vasaros sezono metu yra nėrimas į vandenį, kuomet dažniausiai nukenčia kaklinė stuburo dalis. Šiemet tokių pacientų buvo mažai (iš viso į Kauno MUK pateko apie 10-12, kai paprastai būna apie 18-20). Deja, maždaug trečdalis jų mirė. Dalis pasveiko, kiti liko su negalia. Paprastai stuburo sužalojimus patiria jauni žmonės (dažniausiai vaikinai) tarp 17 ir 28 metų, energingi ir išgėrę alkoholio, žodžiu - drąsūs. Traumos vandenyje įvyksta šokinėjant nežinomoje vietoje, dažniausiai atsitrenkus į kokį kietą daiktą, styrantį vandenyje, pavyzdžiui, kuolą, akmenį, arba besimaudantieji tiesiog nepatikrina vandens gylio ir nerdami galva atsitrenkia į dugną. Tokiais atvejais stuburas arba sugniuždomas (susitraiško slankstelis, suspausdamas stuburo smegenis), arba labai sulinksta ir plyšdamas suspaudžia smegenis. Neretai tokie žmonės numiršta (arba tiksliau - prigeria), nes galva atsitrenkus į kietą daiktą akimirksniu suparalyžiuoja ir žmogus nepajėgia iškilti, o jo nesekę aplinkiniai nesuvokia, kas atsitiko. Kita stuburo traumų priežastis - buitinė, kurią dažniau patiria vyresni kaimo žmonės. Mat prasidėjus šienapjūtei, žmonės krenta nuo vežimų ar šieno kūgių. Tokių ligonių taip pat netrūksta kiekvienais metais. Kiek rečiau pasitaiko patyrusiųjų gamybines traumas (kuomet statybininkai nukrinta nuo pastolių ar pro langą). Beje, tenka paminėti, jog Lietuvoje nemažai žmonių susižaloja pasirinkę savižudybę - šokinėja nuo tiltų, pro langus... Paskui jie, atvežti į ligonines, pasakoja neįtikinamas versijas. Pavyzdžiui, viena moteris tikino iškritusi valydama langą. Tačiau niekaip nesuprantama, kaip ji galėjo blizginti tą langą ketvirtą valandą ryto... Būna, kad pro langus ar iš balkonų iškrenta girti arba netyčia (o kartais ir tyčia) pastumti...
Jeigu po traumos žmogus skundžiasi, jog jam nutirpusios rankos ar kojos, kad skauda sprandą, reikia keliems žmonėms atsargiai prilaikant galvą ir kaklą (svarbu nelankstyti galvos) paguldyti jį ant kieto pagrindo (lentos, žemės) ir kuo greičiau kviesti greitąją pagalbą. Tokio žmogaus pasodinimas į lengvąjį automobilį gali sukelti negrįžtamas pasekmes. Tarkim, lūžęs stuburo slankstelis, įsirėžęs į stuburo smegenis, juos perdus ir žmogų sužeis nepagydomai. Tokiais atvejais labai svarbu uždėti kaklo įtvarą, nes didžiausią pavojų tiek žmogaus gyvybei, tiek tolimesnei jo negaliai sukelia kaklinės stuburo dalies sužalojimai, smegenų pažeidimas kaklinėje dalyje (tuomet nukenčia tiek rankos, tiek kojos). Kuo sužalojimas aukščiau, tuo jis pavojingesnis, o kuo žemiau, tuo žmogui pasveikti didesnė tikimybė arba tiksliau - jis turės mažesnę negalią. Na, o jeigu neturime įtvaro, kaklą galima apsupti porolonu, rankšluosčiais, padaryti taip, kad tarp kaklo ir pečių būtų susuktas minkštos medžiagos gniužulas, neleidžiantis sukioti galvos. Taigi visada reikia gerai pagalvoti, kad įvykio vietoje bandydami gelbėti žmogų, jam nepakenktume. Nekvalifikuotai suteikta pagalba gali turėti priešingą efektą. Todėl suteikdami pirmąją pagalbą darykime tai, ką mokame ir gerai žinome.
