Kadangi Lietuvos platinimo firmos leidžia filmus vaizdajuostėmis masiškai, bet gerų tarp jų reta, oi reta, į “Namų kiną” tik retsykiais patenka ir tokie kaip šiandien skirsneliai. Vis šis tas.
Vaizdajuostė
Tiesą pasakius, jos dar nėra, ji dar tik “Melofano” firmos anonsuose. Pasirodys greitai - nepražiopsokite.
Šis patarimas - bendraminčiams, kurie visai negalvoja, kad “kinas - tai gyvenimas”, ir kuo kruopščiau ekrane atkurta besparnė buitis, tuo filmas geresnis. “Pieno kaina” - Naujojoje Zelandijoje gimusio “magiškojo realizmo” pavyzdys. Režisierius Harry Sinclairis nelenda kaip jo draugas Peteris Jacksonas į atvirą fantastiką. Jauna besiblaškančių įsimylėjėlių pora, karvių ferma - pakankamai realūs dalykai.
Tačiau veiksmas rutuliojasi ne bet kur, o senųjų čiabuvių maorių tikėjimų pritvinkusioje žemėje. Todėl mirtinai automobilio partrenkta vietinė senutė, pagulėjusi, atsikels, kažką nepiktai paburbuliuos ir nuslinks į pakelės papartynus, tokius fantastiškus kaip nematyti medžiai. Todėl jaunoji herojė skęs tame piene, kuris porą išlaiko. Iš vandens gelmių, supančių besimaudantį vaikiną, nelauktai išnirs dešimtys... vaikiškų batukų, skurdus namukas, stumiamas vien herojės aistros, pats pajudės žaliomis pievomis paskui tos meilės objektą. Į visa tai labai rimtai žiūrės žvangučiais bei spalvotomis gūniomis padabintos žalmargės.
Pagalvojus, Naujosios Zelandijos kine tų kosmopolitinio siurrealizmo ir vietinių kerų saitai visuomet buvo stiprūs. Prisiminkime kad ir pagarsėjusį, keistąjį Jane Campion “Pianiną”, to paties Jacksono “Žiedų valdovą”: jis tiesa, sukomercintas pagal amerikietišką madą, bet gimtosios salos žavingų prietarų jame dar irgi apstu.
Šeštadienis
Nemažai padorių pramoginių filmų. Jeanas Reno ir Christianas Clavier gelbsti nuo pagrobimo naujausiojo modelio karinę prancūzų raketą, nors ši nepaprastai rimta akcija kažkodėl pavadinta “Operacija “Bifšteksas” (TV4, 15.15 val.) - ir tikrai, dėl smagių komiškų triukų, bene geriausio šiuo metu prancūzų komediografo Jeano-Marie Poiret išmonės įmanoma kvatoti iš širdies. Tie, kurie mėgsta juodesnį humorą, tikriausiai pasidžiaugs amerikiečių komedija “Kas paskandino Moną” (TV1, 21.00 val.). Šaunioji (tegul ir ne pati gražioji) Bette Midler vaidina ir Moną, ir dar kitoje šios dienos, tiesa, menkesnio polėkio komedijoje “Tas pažįstamas jausmas” (TangoTV, 22.00 val.): esame matę kartų konfliktus sprendžiamus ir sąmojingiau.
Biografinis, bet ne pats pedantiškiausias rusų filmas “Skraidančių husarų eskadronas” (RTV International, šiandien 22.30 val. - pirmoji serija, rytoj 22 val. - antroji) gana šmaikščiai pasakoja apie koloritingą istorinę figūrą. Denisas Davydovas (Andrejus Rostockis) buvo ir husaras, ir poetas, ir kaip visi husarai prisiekęs dailiosios lyties gerbėjas. O dar jis sumanė partizaninį judėjimą ir tai vyko, suprantama, per 1812 metų karą prieš Napoleoną.
Melodramos mėgėjams - filmas visa sakančiu pavadinimu “Lulu amžiams” (1 Baltijos kanalas, 17.10 val. ir pirmadienį, rugpjūčio 9 d., 23.50 val.). Tai ne Maurice’o Pialat “Lulu” ir ne Paulio Austerio “Lulu ant tilto”, nesupainiokite. Šioji Lulu (Melanie Griffith), sunkiai sirgdama, susiranda seniai kitą moterį vedusį savo jaunystės mylimąjį (Patrickas Swayze’as), kad painformuotų: jie turį šiandien jau 16-metį sūnų. Bet ar tikrai egzistuoja tas sūnus? Ir ar lietuviška primityvoka formulė “sena meilė nerūdija” tinka visiems atvejams?
Iš pramoginio kino klasikos - garsiausias filmas “Supermenas” (LNK, 20.00 val.). Laipsniuoju, nes tokio pavadinimo fantastinių juostų, sukurtų pagal žinomus amerikinius komiksus, buvo berods dar šešiolika. Čia - Richardo Donnerio 1978 metų kūrinys apie kažkokią negirdėtą Kriptono planetą, kuri yra linkusi susinaikinti. Žymus planetos mokslininkas (visai neseniai miręs Marlonas Brando) nori, kad bent jo atžala išgyventų... Žemėje. Ir tikrai, Klarkas auga fermerių šeimoje, tačiau retsykiais, kai reikia pakovoti už tiesą, jame pasireiškia visos geriausios antžmogio savybės. O jau tie jo skrydžiai!
Likimo ironija - aktorius Christopheris Reeve’as, išgarsėjęs Supermenu, realybėje buvo paralyžiuotas. Neseniai dalyvavo kažkokioje reklamoje, kur naujosios technologijos “prikėlė” žmogų iš jo invalido vežimėlio. Šiurpesnio vaizdo, padabinto paikiausiu optimizmu, negalėjai nė įsivaizduoti.
Sekmadienis
Ne vien pramoginių, o ir pagarsėjusių filmų diena.
Įmanoma pasižiūrėti net du įžymiojo bosnio Emiro Kusturicos filmus “Katė juoda, katinas baltas” (TV1000, 14.30 val. ir kitądien 8.50 val.) bei “Pogrindį” - “Underground” (TVP1, 0.45 val.). Abu kūriniai prasmingi, bet ir labai linksmi - vienas kitam nekliudo, net niūrusis Bergmanas yra sukūręs komedijų. Filmas “Katė juoda...”, Lietuvoje daugiau žinomas “Morčiaus” pavadinimu, - apie laisvūnų čigonų bendrijas, apie jų mafijas, solidarumą, gyvybingumą - ne veltui jau, atrodo, mirę ir net ledu apdėti personažai atgyja, nors tu ką. “Pogrindis” irgi pasakoja trijų simpatiškų avantiūristų epopėją, bet Marko, “Juodojo” ir Nataljos istorija pamažu perauga į groteskišką siurrealų visų Balkanų naujausiosios istorijos - nuo Antrojo pasaulinio karo laikų iki dabar - vaizdą. Šūviai, sprogimai, mirtys ir, nepaisant jų, - degtinė, visuotinės linksmybės, šokiai ir aistros, kai kada gražios, kai kada ne visai. Talentingą kūrėją už pirmąjį filmą apdovanojo Venecija, o už “Pogrindį” jam net antrą “Auksinę palmės šakelę” įteikė sužavėti Kanai. Yra už ką - ne veltui Kusturica pripažįstamas vienu originaliausių naujojo pasaulio kino kūrėjų, na, tokiu kino meno Chagallu.
Kevinas Spacey, kurį aną savaitę matėme fantastiniame “K-Pakse”, “Uosto kronikose” (LNK, 19.05 val.) vaidina ne visai prie šio pasaulio pritapusį pilietį, kuris savo ir kitų nuostabai randa tikrąją vietą atšiauriame Niufaundlende. Žemės krašto atmosfera ekrane perteikta puikiai - ne veltui šią amerikiečių dramą statė švedų režisierius, gerai Šiaurės užkampių atmosferą pažįstantis Lasse Hallstromas. O kokie daugiaprasmiai ir moteriškieji šios netrankios, bet įsimenančios juostos personažai, kuriami išskirtinių aktorių: Julianne’os Moore, Judi Dench, Cate Blanchett!
Kadaise sovietų ekrane beprotišką pasisekimą turėjo špionažinė prancūzų juosta “Kas jūs, daktare Zorge?”: išleisdami ją, sovietai lyg prisipažino, kad per Antrąjį pasaulinį karą turėję šnipų įvairiose pasaulio šalyse. Richardas Zorge - realus personažas, priklausęs vokiečių kompartijai, bėda, kad Stalinas, sako, ne per daug įsiklausydavęs į superžvalgo pranešimus. Viena iš rizikuočiausių Zorge operacijų prieš karą buvo vykdoma dar tyliai ginklais žvanginančioje Japonijoje. Apie tai - ir naujas japonų filmas “Zorgė” (1 Baltijos kanalas, 22.30 val.), kuriame pagrindinį vaidmenį išraiškingai kuria škotų aktorius Iainas Glenas.
Yra toks pafilosofuojančių komedijų žanras, senajame Holivude dar vadintas “sofistinėmis komedijomis”. Ne kvatojimui visa gerkle, o prasmingai šypsenai. Tokių šiandien - net dvi: Woody Alleno kupina pirmo ryškumo žvaigždžių juosta “Įžymybės” (LNK, 21.05 val.), ironiškai apsvarstanti nemažą šlovės kainą, ir gruzino Georgijaus Danelijos 1986 metų (jau “perestrojka”, jau galima!) skaudų kritinį užtaisą nešanti parabolė “Kin-dza-dza” (1 Baltijos kanalas, 14.35 val.), kurioje į svetimą planetą patekę du eiliniai sovietai, į kitus paveizėję, ima suvokti ir savąjį nevisavertiškumą.
“Grynai” pramoginiams žanrams šiandien atstovauja aniems laikams (1990) visai šviežia komedija su gaudynėmis, Melu Gibsonu ir Goldie Hawn “Paukšteli, spruk” (TV3, 19.05 val. ir ketvirtadienį, rugpjūčio 12 d., 11.00 val.), taip pat ir lietuviška Arūno Žebriūno režisuota roko opera “Velnio nuotaka” (LTV-2, 19.45 val.), savo gyvumu, jauna energija, originalumu vargu bau turinti lietuvių kine analogų. Pagal Kazio Borutos “Baltaragio malūną” statydamas šį filmą režisierius nebedarė ankstesnių klaidų, kai bandė tiesiogiai perkelti A. de Saint Exupery “Mažojo princo” poeziją į ekraną. Tinkamą sąlyginumo laipsnį 1974 metų populiariai juostai suteikė moderni Viačeslavo Ganelino muzika, keistai, talentingai susieta su lietuvišku folkloriškumu. “Velnio nuotaka” rodoma, aišku, LTV-2 Retrospektyvoje. Linksma, kad kažką panašaus, tik ne tokio nuoseklaus, sumanė Šiaulių televizija, irgi bandanti rodyti senus lietuviškus filmus - bet ne kas savaitę, o net kasdien (?), ir taip būtinai aplenkti Vilnių. Ką gi, šiandien Šiauliuose - jau pirmoji “Sodybų tuštėjimo meto” serija (20.45 val.). Valio, pirmūnai!
Pirmadienis
LNK kanalas vėl kartoja naujausią Martino Scorsese darbą - nuotykių epą “Niujorko gaujos” (19.10 val.). Žinau, kad ir tarp mokinukų, ir tarp intelektualų yra atkaklių šio filmo gerbėjų, tad daug jam vietos čia neskirsiu, nes man kūrinio istoriškumas atrodo gana abejotinas, o filosofiškumas - banalokas: juk visi pasaulio didmiesčiai kūrėsi ant pinigo ir kraujo. Ot kaip nuotykių juosta - gana patraukli, nors kai kurie loginiai siūlų galai čia ir nesusiriša. Užtat ko vertos jau pavardės: Leonardo DiCaprio, Cameron Diaz, Danielis Day-Lewis (pastarasis, vaidinantis impozantišką ūsuotą banditą, mano manymu, gerokai ironizuoja ir personažą, ir patį kilometrinį filmą). Matyt, kad ir visai iškeikčiau, vis tiek žiūrėtumėte ne po vieną kartą degančiomis akimis.
Asmeniškai man įdomiau žiūrėti maždaug į to paties istorinio periodo (1910 metai) Braziliją dramoje “Anapus saulės” (TV4, 20.20 val.) - gal kad apie JAV istoriją ir taip prikurta šimtai geresnių ir prastesnių įvairiausių žanrų juostų, o šioji Pietų Amerikos šalis, jos istorinės žiaurios tradicijos kine dar nelabai narpliotos. Be to, režisierius Walteris Sallesas - gal ir ne ankstyvasis Scorsese, tačiau irgi rimtas, gabus menininkas, užimponavęs jau “Centrine stotimi”. Šį kartą jis panardina mus į cukrašvendrių plantacijų pragarą, kuriame ir ne vienas lietuvis emigrantas galvą padėjo. Praeitis velkasi paskui personažus kaip koks prakeikimas, sąlygodama vis naujus kruvino keršto protrūkius.
Labai niūrų, bet stiprų futurologinį filmą apie “atominę žiemą”, pavadintą “Mirusiojo laiškai”, rodo kanalas “Naše kino” (23.00 val.). Skarmaluotas Rolanas Bykovas (šiandien jau iš tikrųjų miręs) su tokių pat aptriušusių vaikų būreliu nueinantis į negerą miglą - įsimenantis šio pesimistinio filmo įvaizdis. O štai persenęs Paulas Newmanas filme “Ten, kur pinigai” (TV1, 21.00 val. ir kitądien, 16.00 val.) nesigraudina dėl žmonijos ateities, ne, jo personažas tik svajoja, kaip dar sykį - gal jau paskutinį - apiplėšti banką. Irgi malonu. Nežinomų amerikiečių “Mašina žudikė” (RenTV, 19.00 val. ir kitądien 8.50 val.) man pasirodė atkartojanti nuostabų debiutinį Spielbergo siaubo filmą “Dvikova”. Tik aname sename filme siaubas buvo pasiekiamas minimaliomis priemonėmis: vienas automobilistas ir grėsminga jį persekiojanti mašina - nematei net jos vairuotojo. O sekėjų juostoje du vyrukai priima tranzuojančią panelę. Personažų pagausėjo, prasmė išsisklaidė.
TV4 kanalas po tam tikros pertraukos kartoja čekų dar 1956 metais ekranizuotą nacionalinio pasididžiavimo objektą - Jaroslavo Hašeko “Šaunųjį kareivį Šveiką” (pirmoji dalis šiandien 14.55 val., antroji - ryt, 15.05 val.). Geras tas Šveikas - aktorius Rudolfas Hrušinskis, bet pagalvoji - jeigu ne sovietų tankai, ir nemarios literatūros būtų ėmęsi “Prahos pavasario” kūrėjai, koks sarkastiškas ir universalus būtų gimęs filmas. Šis, egzistuojantis, vis dėlto neša tam tikrą ekranizavimo automatizmą.
Lietuvai šiandien atstovauja nauja Giedrės Žičkytės novelė “Vaidmuo” (LTV, 21.00 val.; kartojama per LTV-2 ketvirtadienį, 20.00 val.). Meilės žaidimą joje įkūnija ne bet kas: Adrija Čepaitė ir pats neprilygstamasis Andrius Mamontovas.
Antradienis
Vakar naujajam Lietuvos kinui atstovavo novelė “Vaidmuo”, o šiandien trumpametražių naujų darbelių - visas pluoštas: LTV demonstruoja jau antrąjį Muzikos akademijos studentų filmukų rinkinį (21.00 val.). Kažką išskirti sunku, nes reklama nediferencijuota, o be to, ir pamatyti - tai ko gero, vienintelė tokia proga (ne, dar kartos rytoj per LTV-2, 22.00 val.).
Šiaulių TV jau rodo Marijono Giedrio 1976 metų “Perskeltą dangų” (19.20 val.), kurio pagrindinė prasmė - populiari sovietinė dainuška: mano adresas - ne namas ir ne gatvė, mano adresas - Sovietų Sąjunga. Ir kokia jau ten Lietuva?
Kad ir sovietiniame anų laikų kine buvo įmanoma neplaukti pasroviui, įrodo Grigorijaus Čiuchrajaus debiutinis darbas, karinė melodrama “Keturiasdešimt pirmas” (1 Baltijos kanalas, 11.40 val.). Pilietinis karas, jauna snaiperė, aišku, be baltų pėdkelnių, jos į nelaisvę paimtas baltasis ir - neįprastomis sąlygomis tarp jųdviejų užsimezgantis jausmas. 1956-aisiais parodyti carinį karininką (Olegas Striženovas) simpatišku, išsilavinusiu, doru žmogumi buvo pilietinis žygdarbis, šiandien net neįsivaizduojamas.
Labai netradicinė pora - ir amerikinio “Pasaulio pagal Garpą” (TV1, 21.00 val.) motina (Glenn Close) ir sūnus (Robbinas Williamsas). Ne, kalbama ne apie incestą, tačiau agresyvi feministė mamytė, kurį net sūnų pasigimdė, išprievartavusi sužeistą amerikiečių kareivį (nesilaižykite, šios scenos ekrane nėra, apie ją tik pasakojama), ir visai blaiviai į moterų ir vyrų pasaulį žvelgiantis Garpas negali ir kartu būti, ir vienas be kito gyventi. Įdomi detalė, kad abu herojai - rašytojai. Ji ironiška, bet naivesniam žiūrovui gali pasirodyti, kad sukurti bestselerį - juokų darbas. Neapsigaukite po “Garpo” seanso pirkdami storus balto popieriaus pluoštus.
Bestselerių kūrėjas, nors iš tikrųjų - gydytojas pasirodo ir populiariame trileryje “Nakties spalva” (TV3, 22.30 val.), bet ne jis čia pagrindinis, o jo kolega psichologas, kuriamas Bruce’o Williso. Asmeniniai santykiai čia taip supainioti, kad reklama teigia lakoniškai: “Penki įtariamieji. Du meilužiai. Vienas žudikas”. Nejaugi po to nesinorės spręsti mįslę “kas yra kas”?
Trečiadienis
Taip jau išėjo, kad šiandien televizijos ekranuose triumfuoja buvusi sovietinė, bet jau gana seniai - kosmopolitinė žvaigždutė Natalja Andreičenko, na, ta pati, kuri vaidino mielame miuzikle “Mere Popins, iki pasimatymo”. Šiandieniniai jos vaidmenys dramatiški. Ištekėjusi (natūralu, nebe pirmą kartą: miuziklo epochoje jos vyras buvo Isako Dunajevskio sūnus, irgi kompozitorius Maksimas) už austrų kilmės, bet tarptautinio garso aktoriaus Maximilliano Schello, Nataša nėrė į Vakarus. Vyras, manydamas, kad jaunystės menų istorijos bei filosofijos studijos leidžia jam ir režisuoti, kartais jaunai žmonai pastato po kokį filmą, nors režisierius jis kur kas menkesnis nei aktorius. Šiandien rodoma jo 1993 metų juosta “Žvakės vėjyje” (TV1, 21.00 val.) - aišku, su žmona priešakyje - liečia anuomet Vakaruose dar gana madingą KGB temą, bet kokiu gilesniu politinių mechanizmų suvokimu, autentiškumu nepasižymi, nors iš dalies ir buvo filmuota Estijoje.
Kur kas stipresnis ir filmas, ir vaidmuo - Nataljos Andreičenko “Mcensko apskrities ledi Makbet” (Ukrainos TV, 20.15 val. ir kitądien 11.40 val.), kurią ukrainietis Romanas Balajanas atkūrė pagal klasikinį Nikolajaus Leskovo kūrinį. M. Schellas šį kartą apsiribojo tik šveicariškais kapitalais, o gabi aktorė gyvai nupiešė besiblaškančią sielą, dėl aistrų galinčią ir žiauriai nusikalsti.
Retrospektyvoje (LTV-2, 14.35 val.) kartojama Arūno Žebriūno “Velnio nuotaka”. Galima vėl pasidžiaugti Vaivos Mainelytės Jurga, Gedimino Girdvainio Pinčiuku, Broniaus Babkausko Raupiu, Reginos Varnaitės Uršule. Mažiausiai - Regimanto Adomaičio Girdvainiu, labai jau nepritapusiu prie visos populiariojo aktoriaus psichofizinės struktūros.
TV1 kanalas iškapstė autentišką, profesionalią policinę amerikiečių dramą “Apačių fortas, Bronksas” (16.00 val.), kurioje Paulas Newmanas ryškiai vaidina idealistiškai nusiteikusį policijos veteraną.
Kai pas mus vyksta tokia painiava su pavadinimų vertimais, šventai garantuoti negaliu, bet panašu, kad Honkongo ir Taivano bendros gamybos filmas “Nusiteikus meilei” (TV1000, 17.00 val.) yra tas pats pasaulinės garsenybės Wong Kar-wai “Meilės laukimas”, kuris labai patiko ir lietuvių kino teatrų publikai. Vyras ir moteris, abu apgauti savo mylimųjų, pamažu, net su tam tikra baime, ima suartėti. Nesuvokite šio žodžio vulgariąja prasme, nes rytiečio menininko drąsa kaip tik ta, kad herojai sunkiai prasilenkia ant siauručių vakarės gatvės laiptų, kad susilietusios jų rankos, atrodo, duos elektros išlydį, kad visame filme berods nėra net nė vieno bučinio. Mūsiškiais visuotinio leistinumo laikais kaip tik toks subtilus santūrumas ima atrodyti kažkuo nepaprastai nauju ir žavingu.
Ketvirtadienis
Na, štai, jeigu ši iniciatyva nesibaigs su rugsėjo 1-ąja (kokia baisi diena - ir Antrasis pasaulinis prasidėjo, ir vaikams į mokyklą reikia eiti, ir televizijos keičia savo tinklelius!), tikrieji sinefilai turės savo užuolandą. Turiu galvoje LNK rodomus klasikinius filmus. Aną ketvirtadienį matėme Alfredo Hitchcocko “Nepažįstamuosius iš traukinio”, o šį - to paties intelektualiojo ir dar ironiškojo siaubo meistro kiek vėlesnį (1953) filmą “Dėl žmogžudystės skambink M” (22.35 val.). Mano ir panašių į mane džiugiausius lūkesčius drumsčia tik ta įtartina detalė, kad LNK neskuba su jokia rubrika.
Negeras vyras (Ray Millandas) - matyt, kiek trenktas, nes norėtų atsikratyti žmonos, kuri ne tik jį išlaiko, bet dar turi Holivudo trumpalaikės žvaigždės Grace Kelly grožį ir talentą. Žinoma, jį įbaugino žmonos ir pažįstamo rašytojo nekalti kontaktai. Bus šantažo, bus avantiūristų, kurių rankomis vyras ir siekia atlikti nedorą darbą, bus augančios įtampos ir situacijų, atrodo, jau be išeities - be jų didysis saspenso meistras juk negali.
Filmas “Dėl žmogžudystės skambink M” sukurtas pagal tuo metu populiarią teatro pjesę, bet Hitchcockas nė nemano “gyvinti” jos kokia nors paviršutiniška dinamika, jis įrodo, kad pats tikriausias kinas gali būti sukuriamas minimaliomis priemonėmis. Dėl to stebėjosi dar Hitchcocko prancūzų kolega Francois Truffaut, teigdamas: “Iš esmės tai filmas dialogas, bet montažas, ritmas ir aktorių atlikimas nušlifuoti iki tokio tobulumo, kad tiesiog kelia šventą virpesį. Ne taip jau lengva prikaustyti žiūrovo dėmesį prie dialogo, trunkančio visą filmą. Bet prieš mus - šedevras, didžiulio triūso, apie kurį publika nė nenumano, vaisius”.
Pirmąsyk supažindinęs su legendiniu Jamesu Deanu (“Maištas be priežasties”) LNK kanalas dabar dovanoja mums pažintį su Grace Kelly, kurios neilga kino karjera - ne jos pačios kaltė. Kanų festivalyje susipažinusi su Monako kunigaikščiu Reinier, talentinga mergina netrukus už jo ištekėjo. Bet aristokratiškas vyras nebeleido filmuotis. Beprasmiškai važinėdama Žydrojo kranto autostradomis, Grace Kelly pateko į avariją ir žuvo. Jos palaikai dabar ilsisi Monte Karlo katedros šeimyniniame rūsyje, žodžiu, gyvenimas atkartojo žiauriausią melodramą.
Žinoma, po šios liaupsės klasikai kažkaip nebepatogu iš rimtųjų girti “Širdžių ėdikes” (TV1, 21.00 val.), nors joje keliama vedybų aferistų problema greičiausiai pasieks ir mūsų kraštą, kad ir ne tokiu linksmu pavidalu. “Didingas maištininkas” (TangoTV, 22.00 val.), nors irgi iš senųjų juostų, į klasiką nepretenduoja - tiesiog “šviečiamoji” austrų melodrama apie Ludwigą van Beethoveną.
Tik dar vienas puikus, kad ir visai nepanašus į Hitchcocko konstrukciją, kino kūrinys. Tai čekų režisieriaus, “Oskaro” laimėtojo Jirio Menzelio, priešingai nei dauguma savo kolegų, po “Prahos pavasario” sutraiškymo likęs šalyje, neemigravo, tragikomedija “Kaimeli tu mano centrinis” (TVP1, 0.45 val.). Tie, kurie mėgsta ekrane matyti mūsiškę Rytų Europą su jos keistuoliais ir melancholija, jos nuodėmėmis, intrigomis, bet ir retsykiais prasiveržiančiu gerumu, bus tikrai patenkinti, kaip ir tuo miesto dėžučių supriešinimu su tegul neturtinga, bet savita provincija. Tiesa, Menzelio filmas buvo demonstruotas Lietuvos kinuose, bet kam 1989 metais rūpėjo kinas?
Penktadienis
Gana platus dienos diapazonas - nuo senų iki naujausių juostų, nuo realių dramų iki fantastikos. Iš esmės taip turėtų būti kasdien, bet...
Lietuvoje buvo trumpai - nors visiems patiko - parodytas naujas vokiečių filmas “Tuvalu” (LTV, 24.00 val.). Neseniai Vilniuje besilankęs prancūzų aktorius Denis Lavant’as (“Pont Neuf tilto meilužiai” ir kt.) jame kuria kapitonu norintį tapti Antoną, deja, priverstą rūpintis aklu tėvu. Kai Antono gyvenime pasirodo jaunoji Eva (Čiulpan Chamatova), svajonių pasaulis tampa spalvingesnis, jame lieka mažiau beviltiškumo.
Aną savaitę per LNK rodytas “Egzorcistas” gana greitai susilaukė tęsinio “Egzorcistas. Eretikas” (LNK, 23.15 val.). Vėl prabildamas apie demonų išvarymų kančias, kitas režisierius Johnas Boormanas nepasiekia originalo siaubo bei meistrystės, tačiau visai perbraukti šį filmą, kaip daro kai kurie nusivylę Vakarų kritikai, vis dėlto nematau didelės prasmės.
Ko gero, šiedu filmai labiausiai ir išsiskiria iš penktadienio repertuaro. Kiti - profesionalūs, bet ne daugiau. Tvirtas trileris su Julia Roberts, pasirodančia sumania jauna teisininke, “Pelikano byla” (TV1, 21.00 val.). Puiki, išmoninga, tiek tik, kad begales kartų matyta siaubo komedija “Nuo sutemų iki aušros” (TV1000, 19.00 val.), finaliniais kadrais viską apverčianti aukštyn kojom ir “rimtai” paaiškinanti siaubūnų siausmo istorines priežastis. Melodrama “Laisva meilė” (TV4, 22.35 val.), kurioje erotinės beprotybės dar yra, kaip visuomet režisieriaus Alano Rudolpho filmuose, ir estetizuotos. Senas kostiuminis prancūzų nuotykių filmas su Jeanu Marais “Saugokis, La Turai!” (RenTV, 15.15 val.) - špagos ir apsiaustai tik sklaidosi, tik blyksi! Smagus komiškas Chevy Chase’o ir Dano Aykroydo, panorusių tapti kone džeimsais bondais, duetas komedijoje “Šnipai kaip mes” (LNK, 21.00 val.). Na, ir fantastinė “Drakono širdis” (TV3, 21.00 val.) su “tikrais” drakonais ir tikrais karaliais, netgi tarpusavyje randančiais bendrą kalbą.
Čia jau aš tyliu, tiesiai nerekomenduodamas, nes pasirinkimą lems daugiau jūsų asmeniniai skoniai. Man dienos filmas, jeigu jums tai įdomu, vis dėlto lieka švelnus ir melancholiškas “Tuvalu”, kurį išradingesni kritikai lygina su Chaplino bei Busterio Keatono intonacijomis.
