Pavarčius programas, susidaro vaizdas, kad mūsų TV kanalai, nusipirkę visiems laikams po 5-6 filmus, tik juos ir tesuka. Neišsyk užfiksuoji kažką naujesnio, šviežesnio.
Šeštadienis
„Kino pavasaris ‘06“ šiandien dar tebežydi „Skalvijoje“. Gal tikrai geriau pasišvęsti paskutiniam jo dvelktelėjimui (ten – ir puikus filmas „Paslėpta“, ir labai šiltų atsiliepimų susilaukę prancūzų „Choristai“), negu sėdėti namie prie dėžės. Nepanašu, kad iš jos kažko išlauktumėte.
Štai nacionalinė televizija rodo pilna to žodžio prasme kretinišką komediją „Baidyklė Pet“ (LTV, 22.40 val.), kur mus verčia juoktis iš fizinių žmogaus trūkumų, iš nemalonios storulės Julios Sweeney. „Tinklas“ (TV3, 20.30 val.) su Sandra Bullock, vaidinančia genialią programuotoją, man regis, labiau ne baisisi juodomis interneto galimybėmis, kiek stumia mus visus į spindintį hakerių kelią. Du bene pilkiausi bet kada Kanadoje sukurti veiksmo filmai – „Nuojauta“ (LNK, 22.20 val.) bei „Specialiosios paskirties būrys“ (BTV, 20.50 val.) – gali priversti apskritai labai suabejoti šios kinematografijos galimybėmis, o „Žvėries šauksmas“(LNK, 23.55 val.; kartojama antradienį, balandžio 11 d., 22.40 val.), kad ir nieko aktorius (Ericas Robertsas ir kt.) pasitelkęs, tik gąsdina ir gąsdina ateitimi, kai krikščionims bus labai riesta. Sutuoktinių Harrisono Fordo ir Michelle Pfeiffer krizę pagražina dar ir lavoniukas; tai filmas, kurį TV3 rodo „išradingu“ pavadinimu „Praeities šešėliai“ (22.40 val.), o ukrainiečių STB – originaliu „Ką slepia melas“ (22.00 val.), bet nuo tikrojo pavadinimo filmas negerėja.
Vienintelė prasmingesnė šio vakaro oazė – „TV1000“ kanale, iš eilės rodančiame Rytų kiną: subtilųjį „Meilės laukimą“ (19.00 val.) bei gražią kovinę kinų senovės dramą „Bevardis“ (21.00 val.). Bet čia – tik tinginiams, iki šiol nesusiruošusiems tų dešimtis kartų demonstruotų filmų pamatyti. Mačiau, ir ne vienąsyk (pirmąją juostą), tad esu šiandien nuo dėžės visiškai nepriklausomas ir tuo labai džiaugiuosi.
Sekmadienis
Apie kino komiksą „Šešėlis“(TV3, 11.30 val.; kartojama penktadienį, balandžio 14 d., 11.25 val.) yra visokių nuomonių. Man atrodo, tegul ji ir paspekuliuoja madingais Tibeto vienuoliais, negerais Čingischano palikuonimis (aišku, Johnas Low), gėrio ir blogio kova Niujorko gatvėse, vis dėlto žiūrėti tai įmanoma. Bet jeigu norit rimtesnio „fantasy“, ir dar su Stepheno Kingo kokybės ženklu, ir dar jei nesat matę, -- geriau pasirinkit tegul ir labai ilgą, užtat tikrai nenuobodžią, mįslių pabarstančią, įtampą išsaugančią „Žaliąją mylią“ (TV3, 20.45 val.).
Kalėjimų žargonu „žalioji mylia“ – tai tas tarpelis, kuris skiria dar gyvą, nors nuteistą mirti kalinį nuo elektros kėdės. Režisierius Frankas Darabontas dirba, kruopščiai atkurdamas kalėjimo aplinką, pats lyg tikėdamas visokiais paranormaliais dalykėliais (jie, aišku, nuo Kingo), graudina visokiomis pelytėmis ir gigantiško nuteisto juodaodžio Džono (Michaelas Clarke‘as Duncanas) vaikišku naivumu. Užsukta stipriai, savo vietoje -- ir baltaodžiai aktoriai Tomas Hanksas (jis – prižiūrėtojas, dar visai nepraradęs žmoniškumo), Davidas Morse‘as (apie jo personažą taip jau nebepasakysi). Neblogai jaučiama epocha – XX amžiaus 4-asis dešimtmetis, kai kino ekranuose tiesiogine prasme skraido šokėjai Fredas Astaire‘as ir Ginger Rodgers. Vienu žodžiu, ne šedevras, bet žiūrėti įdomu.
Šiandien susidūrė du filmai, pavadinti herojų porų vardais, ir tai šiek tiek juokina. „Viktorija ir Albertas“ (BTV, 20.15 val.) – puošni kostiumuota televizinė melodrama iš karališkųjų senovės Britanijos sluoksnių. Iš rimtųjų gali žiūrėti nebent į puikųjį Peterį Ustinovą, bet, gaila, jo vaidinamas karalius Viljamas gana greitai numiršta. O „Keitė ir Leopoldas“ (LTV, 21.00 val. ir kitądien, 14.35 val.) – neva truputį modernesnis kūrinėlis. Mat čia ir visokios kelionės laiku, atgabenančios senų laikų kunigaikštį Leo (Hugh Jacksonas) tiesiai į dabartį, į šiuolaikinės verslo damutės Meg Ryan globą. Kartais juokinga, kartais – šiaip sau.
Dar iš dviejų filmų, juos gretinant, galima įsivaizduoti įmanomus Rytų Europos kino kelius. Neva rumunų „Prakeiktieji“ (LNK, 22.15 val.), kurti drauge su britais, -- grynai kosmopolitiškas seno „Rozmari kūdikio“ variantas. O štai komedija „Kaip Amerikoje“ (BTV, 22.10 val.), vien savo medžiaga – mat, herojus Tamašas – klipų režisierius, norintis augti, -- šiek tiek primenanti lietuvišką „Diringą“, vis dėlto rodo vengrų naujojo kino kryptį, satyrines jo spalvas. Natūralu: jaunas režisierius Gaboras Herendi buvo aktorius, filmavosi viename pernykščio „Kino pavasario“ lyderių, juostoje „Kontrolieriai“, ir, atrodo, savaip perėmė aną chuliganišką (gerąja prasme) stilistiką.
Kažkaip nebesimato LTV2 kanale imponavusios rubrikos „Senas geras kinas“, užtat retrospektyvos čia tebeklesti: galima pamatyti ir labai simpatišką televizinę Justino Lingio novelę apie mažą žmogutį „Alponinas“ (LTV2, 19.30 val.), ir antrąją vaidybinio „Viliaus Karaliaus“ dalį (20.00 val.; kartojama penktadienį, balandžio 14 d., 22.10 val.).
Iš tikros klasikos – ukrainiečių rodoma „Saulėtojo slėnio serenada“ (STB, 22.00 val.). Tiesa, šio 1941 metų filmo režisūra baisi, siužetas naivus, bet – užgroja Glenno Millerio džiazo orkestras, garsūs stepo šokėjai broliai Nicholas pasileidžia džiugiai trypti pagal trankią „Chattanooga Choo-choo“ melodiją, ant ledo pasirodo lyriška (dar ne akrobatiška) dailiojo čiuožimo pirmtakė, olimpinė čempionė norvegė Sonia Henie, ir -- nuotaika kyla, esi linkęs pamiršti, kad pats filmas ne iš geriausiųjų.
Pirmadienis
Veiksmo, nuotykių, dramatiškų istorijų diena. Iš jų gal kiek išsiskiria britų nauja „Evelina“ (LTV2, 22.10 val.), stebinanti, kad šauniajam Džeimsui Bondui – Piersui Brosnanui – pasirodo, yra pavaldūs ir ne tik šmaikštūs vaidmenys. Čia jis pasirodo vyru, besikaunančiu, kad vaikai būtų atiduoti jam, o ne į našlaičių prieglaudą. Kita drama „Mergina su trūkumais“ (TV1, 21.00 val.), gana kukliai fiksuodama visokius moteriškus psichikos sutrikimus, vis dėlto atnešė „Oskarą“ Angelinai Jolie už antraplanį vaidmenį. O pagrindinį kurianti Winona Ryder irgi įdomi. Filmas 1999-ųjų; tiesiog nebeprisimenu, ar byla dėl šios aktorės kleptomanijos sprogo kiek anksčiau ar vėliau. Jei anksčiau, tai tas filmas – kone alibi...
„BalticumTV“ aiškiai pamilo Holivudo tvirtą amatininką Joelą Schumacherį. Aną savaitę žiūrėjom jo šedevrą „Žlugimas“, šiandien (21.15 val.) – kiek silpnesnį mafijinį kriminalą „Klientas“. Įdomi detalė: štai burbam ant savo „sockapitalistinės“ (atleiskit už naujadarą) tikrovės, o, žiūrėk, Amerikoje net nekaltiems vaikeliams tenka samdytis advokatus.
Labai gaila prancūzų meistro Louis Malle‘o dėl jo „Kuoktelėjusių“ (TangoTV, 22.00 val.). Mat talentingas europietis vienu metu buvo susiviliojęs holivudine karjera, pastatė ten gerą „Atlantic City“, bet šiandieninės nuotykių juostos apie plėšikėlius, nepaisant net gero aktorių ansamblio (Davidas Sutherlandas, Seanas Pennas, Jackas Wardenas), dramaturginės medžiagos lygis aiškiai neatitinka gausių filmavimo aikštelėje susirinkusių talentų.
Praėjusią savaitę ukrainiečiai lepino labai juokinga afrikiečių komedija „Tikriausiai dievai išprotėjo“. Šiandien (STB, 20.00 val.) ir rytoj (9.50 val.) -- anos juostos tęsinys, priešingai teorijoms apie tęsinių smukimą, lygiai taip pat linksmai ir originaliai nardinantis mus į netikėtumų kupiną Botsvanos savaną.
Antradienis
Gryna komedijų diena. Kaip vakar jų stigo, taip šiandien – su kaupu. Paties įvairiausio pobūdžio ir lygio.
Turbūt neblogu tenka pripažinti filmo „Nėra ko prarasti“ (LTV, 21.10 val. ir kitądien, 14.50 val.) sumanymą – vien dėl scenaristo idėjos iš padoraus piliečio ir grobiko padaryti draugus. Padorusis, tampantis nebe visai tokiu, žodžiu, persiauklėjantis ir pats pasineriantis į kriminalines avantiūras, -- Timas Robbinsas, šiam vaidmeniui gražiai tinkantis. O tas fatalizmas, kuris sklinda iš pavadinimo, --vien dėl žmonelės neištikimybės... Smagi man atrodo ir australų komedija „Nešvarūs darbeliai“ (1 Baltijos kanalas, 23.35 val.), sudurianti įvairių kraštų mafiją: australas Bryanas Browne‘as, aišku, vaidina australų „krikštatėvį“, iš už okeano atsibasto geraširdiškas storulis, bet irgi mafijozas, -- amerikiečių aktorius Johnas Goodmanas ir t.t.
Kiek nuobodesnis vokiečių „Darboholikas“ (BTV, 21.30 val.; kartojama ketvirtadienį, balandžio 13 d., 13.35 val.), įkalinėjantis mintį, kad meilės žaidimai ir atsidavimas verslui – nelabai suderinami. Šia juosta režisiere debiutavo aristokratiškos pavardės Sharon von Wietersheim, pasimokiusi Amerikoje pas patį Lee Strassbergą; gal, sakau, geriau būtų likus aktore. Na ir pajuokavimai „gėjus – ne gėjus“ filme „Trečias nereikalingas“ (TV1, 21.00 val.) man neatrodo nei tokie romantiški, nei juokingi. Keisčiausias iš visos šios filmų serijos – rusų pramoginio kino atstovo Jevgenijaus Ginzburgo „Atlapaširdis“ (5 kanalas, 19.30 val.; kartojama ryt, 16.00 val. ir dar penktadienį, balandžio 14 d., 24.00 val.). Mat, kaip teigiama, juosta sukurta Voltaire‘o „Kandido“ motyvais. Na, jeigu jau ir motyvais, tai gana tolimais.
Dramos fronte – gana nemažą rezonansą turėjusios airių „Disko kiaulės“ (TV11, 20.00 val. ir kitądien, 15.10 val.). Jaunatvišką – ir problematika, ir laisva kino kalba -- juostą kūrė įžymaus airių režisieriaus Jimo Sheridano („Mano kairioji koja“, „Boksininkas“, „Tėvo vardu“ ir kt.) duktė Kirsten. Būdama dar džiugaus amžiaus, ji ir pasirinko 17-mečius herojus, gimusius tą pačią dieną vaikiną ir merginą, nors kraujo ryšių ir nesiejamus. Vis dėlto, kai herojus nori išskirti, prasideda maištas ir žiauri destrukcija. Šis kūrinys, manau, rimtesnis už australų kriminalinę dramą „Beždžionės kaukė“ (TV3, 23.10 val.), kurioje randi ir žmogžudystę, ir lesbinius dėstytojos bei studentės santykius. Skonio reikalas, bet ši juosta man atrodo kažkokia labiau išgalvota, negu paprastos ir realios „Disko kiaulės“.
Dar tik įspėsiu, kad „Asmens sargybinis“ (RTR Planeta, 13.35 val.) – visai ne kadaise garsėjęs trileris su Kevinu Costneriu ir dainininke Withney Houston, o primityvokas rusų filmas, pastatytas skurdžiais1991 metais, kai buvo labai madinga „demaskuoti“ KGB.
Trečiadienis
Pora klasikinių dramų. Matyt, neseniai mirusiam lenkų mokslininkui ir rašytojui Stanislawui Lemui pagerbti 1 Baltijos kanalas 23.30 val. demonstruoja garsiąją Andrejaus Tarkovskio ekranizaciją „Soliaris“, kuriame pagrindinį vaidmenį kuria Donatas Banionis. Nemanau, kad šis filmas, lygiai kaip Alaino Parkerio muzikinė drama „Pink Floyd. Siena“ (TV1, 21.00 val.) jau yra tiek pamiršti, kad reikalautų kažkokių specialių komentarų. Tad apsiribosim pačiu jų rodymo faktu.
Naują dramą su fantastikos elementais „Švarkas“ (tikrasis RenTV kanalas, 23.15 val.), sukurtą jau po garsiojo „Pianisto“, žymi nebanalus sumanymas, o taip pat išraiškinga Adriano Brody vaidyba. Šįkart jis ne pianistas, o karo veteranas, dėl intensyvios terapijos įgaunantis galimybę numanyti ateitį. Deja, šioji nieko linksmo nežada.
Dienos (jei visai tiksliai, tai nakties) filmas, pagaliau pilnavertiškai reabilituojantis rubriką „Elito kinas“, -- korėjiečių „Ugniniai štrichai“ (LTV, 23.25 val.). Tai tarptautinis pavadinimas, o originalusis „Chihwaseon“, sako, verčiamas dar žaviau – „Girtas nuo alkoholio ir moterų“. 2002 metais jis pelnė prizą už geriausią režisūrą Kanų festivalyje.
Mes, besižavintys jaunuoju Kim Ki-duku, kažkaip ir visą Pietų Korėjos kiną įsivaizduojame užgimus neseniai, kuriamą tik jaunų žmonių. Pasirodo, tai ne visai tikslu. Pakilimas čia įvyko išties ne per seniausiai, tačiau puikių „Ugninių štrichų“ autorius Im Kwon-taekas anaiptol nebėra jaunuolis. Jis gimė 1936 metais, ir yra sukūręs ne vieną dešimtį juostų, pavyzdžiui, garsėjusią „Mandalą“ (1981). Rimti kino festivaliai jau organizuoja jo retrospektyvas, paprastai labai sudominančias publiką.
„Ugniniai štrichai“ – tarsi biografinis filmas, nes toks XIX amžiaus pabaigos dailininkas Jang Seungas Up iš tiesų egzistavo, pradėjo kurti kone vaikas būdamas, o paskui tikrai nepaprastai pamilo ne vieno dailininko įkvėpimo šaltinius – moteris ir svaigalus. Bet filmas jokiu būdu neprimena naivių amerikoniškų „bajopikų“, jis – apskritai apie meninę neramią prigimtį, ar ji būtų pasirodžiusi senojoje Korėjoje, ar dar kur. Žymus teatro aktorius Choi Min-sikas, mūsų ne taip seniai matytas blokbasteryje „Širi“, sugeba kurti ir rytietišką, ir universalų charakterį vienu metu. O ko vertas kūrinio plastiškumas, tie patrauklūs skirtingų moterų veidai ir kūnai, tas Rytų tušas, virpantis ant teptuko galo, tas likimo dramatizmas, kadangi herojus taip ir negalėjo susieti gyvenimo su ta viena vienintele.
Nors „Ugninių štrichų“ seansas ir vėlyvas, nepamirškit, kad „Elito kinas“ niekad nieko nekartoja. Teisingai: kartojimai – tik plebsui!..
Ketvirtadienis
Prisiminus „Ugninių štrichų“ šventę, kažkaip labai nebesinori lįsti į kinematografinę kasdienybę. Bet ką darysi...
Net kelios šiandieninės komedijos daug džiaugsmo neatneša. Rusas Aleksandras Muratovas, žinomas visokiais mėgėjiškais trileriais („Pravarde Žvėris“ ir pan.), nutarė šiek tiek pakeisti amplua. Jo „Gruodžio 32-oji“ (BTV, 20.20 val. ir kitądien, 13.25 val.) – bandymas atkurti autentišką kokios nors klasikinės „Likimo ironijos“ nuotaiką, net aktoriai tie patys (Andrejus Miagkovas ir kt.), tik pasenę. Na, nieko, jie sustabdys laiką ir trumpam vėl taps jauni ir žavūs. Gaila, bet bandymas primena vien tik kičą. Aišku, be mafijos Muratovas negalėjo išsiversti net sentimentalioje naujametėje pasakaitėje.
„Du tūkstantieji ir nieko daugiau“ (TV1, 21.00 val.) įkvepia tokią keistą mintį, kad paskui gyvą klasiką Atomą Egoyaną dirbti į Kanadą traukia visi jo tautiečių armėnų kino kūrėjai: šios neva komedijos autoriaus vardas Arto Paragamyanas. O pagrindinį mirtininko, nutarusio smagiai paūžti bent prieš pabaigą, vaidmenį kažkaip neskoningai kuria aktorius Johnas Turturro. Tais pačiais 2000 metais jis vaidino ir „Lužino gynyboje“, ir filmuose „Žmogus, kuris verkė“, „O, broli, kur tu?“ – natūralu, gal labai pavargo.
Kad ir pririnkęs kuopą tarptautinių žvaigždžių (Milla Jovovic, Jeremy Davies, Melas Gibsonas, kiti), „Milijono vertu viešbučiu“ (LNK, 22.40 val.) keliaujantis vokietis Wimas Wendersas vis dėlto nepakilo iki geriausių savo juostų lygio. Trileris, gana negrabiai besisukinėjantis apie vieną neaiškią mirtį, lieka trileris, kad ir didžiausias simpatijas jaustum talentingam „Dangaus virš Berlyno“ kūrėjui.
Kas belieka? Lieka latvių romantika, spalvingumas (nuo kiaulpienių man visas filmas atmintyje iškyla geltonas) ir statika Gunaro Piesio romantiškoje nacionalinėje drobėje „Pūsk, vėjeli“, sukurtoje pagal Janio Rainio dramą, o rodomoje kažkodėl ne mūsų, bet „RTR Planeta“ kanalo (13.35 val.). Ir absoliučiai neromantiškas, negailestingas, kupinas vidinio protesto lenkės Agnieszkos Holland dar tėvynėje statytas dramatinis pasakojimas „Provincijos aktoriai“ (TVP1, 1.15 val.). Ak, ir graudus tas socializmo provincijų menininkų gyvenimas!
Penktadienis
Kaip tik šiandien Lietuvos kinų ekranuose – filmo „Esminis instinktas 2“ premjera. Ta proga gerai prisiminti ir originalą. Tai, kad demonstruojama 1992 metų juosta „Esminis instinktas“ (BTV, 23.05 val.), man regis, liudija džiugią, seniai geistą TV ir kino tinklo sąsają – arba esu tik nepataisomas optimistas bei romantikas.
Šiek tiek senstelėjusi, tačiau esminio – aišku, seksualinio – instinkto nepraradusi Sharon Stone vaidina ir antrojoje dalyje. O tuomet, kai olandas Paulas Verhoevenas filmavo pirmą, ji buvo labai patraukli šalta blondinė, neturinti jokių kompleksų, be jokios graužaties intymiai bendraujanti ir su vyrais, ir su moterimis, o Michaelui Douglasui, vaidinančiam herojei prireikusį seklį, apskritai susukanti galvą net iki neplanuotos žiūrovo šypsenos. Kadaise dar šiek tiek erzino vaizdinis „Esminio instinkto“ stilius, primenantis populiarius aukštuomenės moterų žurnalus. Šiandien, kai kitokios spaudos, sako, greitai išvis nebeliks, viskas – savo vietoje. Apgalvota, nes Stone herojės galvelėje irgi aktyviai sukasi visokie krumpliaračiai (neveltui ji – kriminalinių romanų autorė). Labai kruopščiai apgalvota net ta poza, kurią regite iliustracijoje.
„Esminio instinkto“ herojė – moteris nusikaltėlė. Tokios pačios ir „Praktinės magijos“ (LNK, 21.35 val.) herojės, sesutės Nicole Kidman ir Sandra Bullock. Tik pirmajame filme viskas neva realu, o čia dar gausiai primaišyta mistikos. Bet moteris juk visuomet išsisuka – atrodytų, šaukte šaukia abu filmai.
Gerą komišką Danny De Vito ir Bette Midler duetą šiandien galima pamatyti „Negailestinguosiuose“ (TV3, 21.35 val.). Ir čia viskas sukasi apie potencialų nužudymą, užtat pakanka ir gana juokingų (kad ir nelabai skoningų) siurprizų.
Įdomus televizinis Marko Zacharovo filmas „Tas pats Miunhauzenas“ (BTV, 20.20 val.), pasukęs vairą nuo galimos tradicinės komedijos, kur visi plyšta iš juoko, besiklausydami garsiųjų barono melagysčių, į tragikomedijos žanrą. Melas virsta pačiu gyvenimu, gyvenimas – vien tik melagystė (nepamirškim, kad talentingas filmas buvo kuriamas 1979 metais, kai „brandus socializmas“ prigimdė tūkstančius miunhauzenų, tik ne tokių taurių, kaip ekrane). Geras Olego Jankovskio kuriamas herojus, bet dar įdomesnė man atrodo atlaidi ir supratinga, pati mokanti ironizuoti Inos Čiurikovos žmona.
Greta visų šių ironiškų, tiesiog linksmų filmų kažkaip keistai įsiterpia žiaurioji Melo Gibsono „Kristaus kančia“, tarsi lietuvių klerikalai rūsčiai primenanti, kad šiandien vis dėlto – Didysis Penktadienis, neprošal ir galvą pelenais pasibarstyti. Galbūt LNK kanalui (23.30 val.), taip sumaniai prisiminusiam šią, manyčiau, menkai humanišką juostą, už šį gestą atleis kokias nors nuodėmes aname pasaulyje.
