Sicilijoje iš Mesinos kilusi moteris pasikvietė vietinės spaudos atstovus ir apskundė savo sūnų. Jis savo paties krauju ištepliojo vieną statulą. Tūkstančiai tikinčiųjų buvo subėgę pasižiūrėti stebuklo - kruvinomis ašaromis verkiančios statulos!
Miegokite!
Vokietijoje vienos įstaigos tarnautojams buvo įsakyta po pietų 20 minučių pamiegoti. Pagal tyrimus, darbas ir poilsis neturėtų vienas kitam trukdyti. Netgi priešingai... Tikriausiai ir bet kuris mūsų tarnautojas tam pritartų...
Kruvinos vestuvės
Kinijos policijos duomenimis, Liu Zhanjinas pyko ant visuomenės. Norėdamas atkeršyti šis 34 metų bedarbis gatvės viduriu paskui save tempė savadarbę 50 kilogramų bombą. Liu kūnas išlakstė gabalėliais nuo sprogimo. Tačiau pro šalį važiavo vestuvių kortežas, tad 38 svečiai turėjo atsisveikinti su gyvenimu.
Po 34 metų
Vienas Indijos gyventojas 1968-aisiais buvo padavęs pareiškimą darbui gauti. Į jo pareiškimą buvo atsiliepta... 2002-ųjų kovo 6-ąją! Kai žmogus atvyko į darbą, buvo nuspręsta, kad jis yra per senas. O dar skundžiamės, kad Lietuvoje viskas juda vėžlio greičiu...
Padavėjai žalsvomis akimis
"Heinekeno" alaus firmos fabrikantui šovė originali mintis prekybai pagerinti - jis pasiūlė visam airiškų užeigų personalui žalsvos spalvos kontaktines linzes. Kai klientas suabejoja, pažvelgia padavėjui į akis ir ką pamato? Ogi žalias akis, kaip ir garsiojo alaus etiketė. Tai sukelia neišvengiamą norą išgerti "Heinekeno" alaus!
Pilnas puodelis oro
Jūs prisikvėpavote gamyklų kaminų dūmų ir mašinų išmetamųjų dujų? Jūsų plaučiai kenčia nuo atmosferos užterštumo? Nuvykite į Japoniją ir bare užsisakykite stiklinę deguonies. Tarnautojas, be jūsų mėgstamo gėrimo, jums pasiūlys "pilną puodelį aromatizuoto oro". Pavyzdžiui, "Wing Oxy" bare jūs galite paragauti raudonaisiais vaisiais, mėtom ar mandarinais aromatizuoto oro. "Two Rooms" bare kvapai dar vaizdingesniais pavadinimais: "Mirtis šokoladui", "Riešutinė kava", "Seksas pliaže".
Moksliškai nepaaiškinamas elgesys
Praėjusių metų gruodžio mėnesį Kenijoje, Samburu nacionaliniame parke, atsitiko nepaprastas įvykis. Liūtė, sėlinusi paskui antilopių bandą, įsimylėjo antilopiuką ir jį "įsivaikino". Po to abu žvėrys kartu vaikštinėjo po savaną. Mažylis miegodavo prisiglaudęs prie liūtės, o plėšrūnė meiliai laižydavo antilopiuką, tarytum šis būtų jos vaikas. Įdomiausia tai, kad liūtė leisdavo savo globotiniui eiti pažįsti pas savo motiną antilopę. Pasisotinęs antilopiukas sugrįždavo pas įmotę! Mokslininkai šiam nepaprastam elgesiui ieškojo paaiškinimo. Dauguma pranašavo, kad liūtė Kamuniaka netrukus suės "savo" antilopiuką, tačiau nieko panašaus neatsitiko. Paneigdama visas prognozes, liūtė ir toliau sergėjo mažylį. Praėjo septyniolika parų. Galimas dalykas, kad šis keistas įvaikinimas būtų tęsęsis ir toliau, jeigu apie tas vietas slankiojęs alkanas liūtas nebūtų prarijęs mažylio, kai įmotė malšino troškulį prie upelio.
Liūtė Kamuniaka persekiojo antilopiuką suėdusį liūtą, o paskui kimiai riaumodama ėmė blaškytis po savaną. Tai buvo panašu į nevilties raudą. Čia šią jaudinančią istoriją būtų galima baigti, jeigu Samburu nacionalinio parko darbuotojai nebūtų pastebėję keisto Kamuniakos elgesio. Vienas iš jų papasakojo, kad liūtė ėmė sekioti antilopių kaimenę, bet nė vienos iš jų nepuolė. Tai kėlė nerimą, nes Kamuniaka nyko tiesiog akyse. Po penkiolikos parų darbuotojai nebežinojo ką daryti. Jie svarstė, ar parūpinti plėšrūnei maisto, ar viską palikti kaip yra. Maitinti žvėrį reiškė pamažu jį atpratinti nuo instinkto medžioti ir pasmerkti būti kitų plėšrūnų sudraskytai. Iš kitos pusės atrodė labai žiauru leisti liūtei mirti iš bado.
Šią dilemą išsprendė pati Kamuniaka. Bemirštanti iš alkio ji pradėjo medžioti šernus ir taip išsigelbėjo nuo bado. Parko prižiūrėtojų širdys atlėgo ir dabar jie tiktai stebėjo keistą liūtės elgesį. O ši ir toliau sekiojo paskui antilopių kaimenę. Niekas net neįtarė, kad atsitiks pats netikėčiausias dalykas!
Kaip apstulbo parko sargai, kai vasario 14-ąją, Šventojo Valentino dieną, pamatė kitą mažą antilopiuką, ramiai risnojantį šalia Kamuniakos! Nors atrodo neįtikėtina, tačiau liūtė "įsivaikino" kitą antilopės mažylį. Darbuotojai sakė, kad dabar ji jo neišleidžia iš akių nė sekundei. Net tada, kai jį išleidžia pas motiną pažįsti, niekur nenutolsta ir būna pasiruošusi bet kuriuo momentu iššokti ir gelbėti savo globotinį.
Atrodo, kad naujiena apie antilopiuką žaibo greičiu pasklido tarp liūtų, nes dabar daugybė jų slankioja netoliese. Parko darbuotojai kaip įmanydami stengiasi juos švelniai nuginti tolyn, kad apsaugotų Kamuniaką ir "jos" mažylį.
Dėl tokio liūtės elgesio specialistai tiesiog netekę žado. Jokia teorija neįmanoma paaiškinti šio stebuklo. Taigi buvo nuspręsta kreiptis į viso pasaulio gyvūnų elgesio specialistus, kad atvyktų išnagrinėti Kamuniakos atvejį. Kuo paaiškinti keistą liūtės meilę antilopiukui? Juk ji pati iš prigimties plėšrūnė. Kas atskleis Kamuniakos paslaptį?
