Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Tragiškai pasibaigusi meilės istorija didžiulį skausmą atnešė septyniolikmetės vilnietės Jelenos Karapanovos motinai, draugėms ir kitiems artimiesiems. Praėjusio ketvirtadienio rytą viename sostinės Krokuvos gatvės daugiabučių sprogusi rusiška mina F-1 (tai jau patvirtino ekspertai) iškart nusinešė Jelenos gyvybę. Visu dešimtmečiu vyresniam jos draugui Janui Borovskiui iki alkūnės buvo nutraukta dešinioji ranka, jis patyrė kitų sužalojimų ir šiuo metu gydomas ligoninėje.
Šauksmas bylojo apie ištikusią didelę bėdą
Jelena Karapanova (draugės ją vadino Lena) gyveno kartu su laiškaneše dirbančia jos motina Liuda dviejų kambarių bute. Mama su dukra vertėsi gana sunkiai. Ketvirtadienį, apie pusę dešimtos ryto, jų artimiausia kaimynė Stasė Liesienė buvo prigulusi pailsėti kambarėlyje, kurį nuo kaimyninio buto skiria tiktai siena. Netikėtai pasigirdo merginos verksmas. Iš pradžių moteris pagalvojo, jog Lena greičiausiai ką nors aiškinasi su motina, tačiau po keleto minučių šias mintis nutraukė galingas trenksmas - sudrebėjo net namo sienos. Iš pradžių, dar gerai nesuvokusi, kas atsitiko, S. Liesienė pamanė, jog greičiausiai virtuvėje nukrito kokia nors lentyna su indais, tačiau šią mintį greitai nuvijo širdį veriantis merginos klyksmas, šauksmas. Kai po keleto akimirkų ji nutilo, šaukti ėmė vyras. Tapo visiškai aišku, jog kaimyniniame bute atsitiko kažkokia didžiulė bėda.
Ir kaimynei prireikė medikamentų
Išbėgusi į laiptinę, S. Liesienė bandė atidaryti kaimynės buto duris, tačiau jos buvo užrakintos. Tada moteris puolė atgal į savo butą ir paskambino policijai. Kai garbaus amžiaus moteris vėl sugrįžo, buto duris jau rado praviras. Ji matė, kaip kambaryje ant grindų raitėsi ir šaukė krauju paplūdęs vyras - Jelenos draugas, o šalia jo gulėjo ir pati Jelena. Ji nejudėjo. Iki šiol S. Liesienės akyse išlikęs šiurpus vaizdas, kai ant dviejų kūnų - vieno judančio ir šaukiančio, kito - sustingusio ir nebylaus, iš pramušto radiatoriaus žliaugia vanduo... S. Liesienė suskubo dar kartą paskambinti policijai, prašydama pareigūnų kuo greičiau iškviesti greitąją pagalbą. Vėliau šiai moteriai nuo matytų kraupių vaizdų ir patirtų nemalonių išgyvenimų prireikė medikamentų, ji keletą naktų iš eilės negalėjo ramiai miegoti, tačiau nelaimės akimirkoje 81-uosius beeinanti senolė veikė ryžtingai. Moteris pasakojo, jog dar sykį išbėgusi iš savo buto, sužalotąjį vyrą rado gulintį laiptinėje. Ji sakė niekaip negalėjusi suprasti, kaip jis čia atsidūrė. Šaukdamas ir raitydamasis iš skausmo, vyras prašė žiūrėti Lenos, greičiau kviesti greitąją pagalbą... Subėgę daugiau kaimynų padėjo Stasei apvynioti sužalotojo vyriškio nutrauktos rankos galūnę. Išlindę kaulai, nutrauktos gyslos ilgam liks visą šį vaizdą mačiusiųjų akyse... Po kurio laiko jis taip pat nutilo - greičiausiai prarado sąmonę.
Priverstinė evakuacija
Netrukus nelaimės vieton suvažiavo daugybė įvairių tarnybų atstovų - policijos bei "Aro" pareigūnai, medikų brigada, dujų, vandentiekio, elektros tarnybų specialistai. Pasigirdo reikalavimai kuo skubiau visiems gyventojams eiti iš butų į kiemą. S. Liesienė tikino nespėjusi net kojinių apsimauti - į lauką išbėgo kaip stovi. Tačiau porą metų vyresnis jos sutuoktinis Alfonsas eiti iš namų atsisakė... Visi iš namo evakuoti žmonės namo kieme praleido ne mažiau kaip tris valandas. Dauguma jų gerokai sužvarbo, nes tądien oras buvo gana vėsus. Tuo tarpu specialistai atjungė dujas, elektrą, vandens tiekimą į namą. kai kurie žmonės neslėpdami šypsenos pripažino, jog vandens atjungimas nieko nedavė - iš sprogimo suniokoto radiatoriaus vanduo, užliedamas kitus butus, pylėsi tol, kol jo nebeliko namo vandentiekio sistemoje... "Aro" pareigūnai tikrino, ar bute, kuriame nugriaudėjo sprogimas, nėra daugiau sprogmenų. Kai visi reikalingi darbai buvo atlikti ir paaiškėjo, jog pavojaus nėra, gyventojams buvo leista grįžti į savo namus...
Pora nekėlė įtarimų
Sužinoję, jog sprogmenį į savo mylimosios butą buvo atsinešęs jos draugas Janas Borovskis, žmonės buvo priblokšti. Šią porą kartu dažnai matę kaimynai tikino, jog jiems atrodė, kad tarp dviejų jaunų žmonių liepsnoja tikra meilė. Tiktai vėliau juos pasiekė kalbos, jog Janu nori atsikratyti ne tik Jelena - ir pastarosios motina norinti, kad šis vyras paliktų jos dukrą ir namus... Nugriaudėjus sprogimui daugelis svarstė, kodėl mergina neišvengė mirties?.. Galiausiai buvo padaryta išvada, jog Janas savo draugei neleido išeiti iš buto ir ją pasmerkė žūčiai...
Draugystė truko dvejus metus
Gretimame name gyvenanti Nataša buvo viena geriausių ir artimiausių Jelenos Karapanovos draugių. Ši tamsiaplaukė mergina su Lena bendravo tiek tragedijos išvakarėse, tiek pačiomis paskutinėmis jos gyvenimo minutėmis. Nataša pasakojo, jog Lena su Janu susipažino maždaug prieš porą metų. Vieną vėlų vakarą jos, iš diskotekos eidamos namo, prisėdo ant suoliuko prie Operos ir baleto teatro parūkyti. Netrukus pro šalį ėjęs Janas su draugu jas užkalbino, paprašė žiebtuvėlio prisidegti cigaretei. Nors gerokai už merginas vyresnis vaikinas padarė gero ir paslaugaus žmogaus įspūdį, tą naktį jų pažintis neužsitęsė ir jauni žmonės pasuko savais keliais. Tačiau likimas padarė savo - maždaug po savaitės Lena su Janu susitiko mieste ir nuo to laiko pradėjo bendrauti. Greitai jie tapo pora. Tiesa, Natašai Janas visiškai nepatiko, tačiau tai nieko nelėmė. Tik dabar ji pripažino, jog draugė buvo labai naivi. Esą Lena žinojo, jog jos mylimasis yra teistas, tačiau su juo ryšių nenutraukė. Iš tiesų J. Borovskis ne vieną kartą yra teistas už chuliganizmą, vagystes, plėšimą. Jam buvo paskirtos įvairios laisvės atėmimo bausmės.
Granata - "Jano gynyba"
Kurį laiką Lena gyveno su Janu nuomojamame bute. Tiesa, eilinėmis savaitės dienomis, kai reikėdavo eiti į mokyklą, ji grįždavo į mamos butą, tačiau savaitgaliais vėl išeidavo pas draugą. Lena draugėms yra sakiusi, jog jau senokai galvoja apie tai, kaip nutraukti šią draugystę. Tačiau žengti šį žingsnį bijojo. Mat gerokai už save jaunesnei draugei Margaritai buvo prasitarusi, jog Janas pagrasino ją nužudyti, jeigu tik ši jį paliksianti. Papasakojusi apie tai, Lena prašė Margaritos niekam šios paslapties neišduoti. Matyt, mergina gerokai kankinosi ieškodama įvairių būdų, kaip atsikratyti baimę keliančiu draugu. Kad Janas galėjo kelti didelę baimę, patvirtino ir jo veiksmai. Likus maždaug savaitei iki tragiško įvykio, savo draugei Lena parodė granatą. Iš pradžių tikino, jog sprogmenį radusi kieme, smėlyje, kurį iškasusi parsinešė namo, tačiau netrukus pripažino, jog tai "Jano gynyba". Esą jis atsinešė granatą, kad pagąsdintų savo draugę...
Per daug skubėjo gyventi...
Nataša daug laiko praleido su Lena paskutiniąją jos gyvenimo naktį. Atėjusi vakare į jos namus mergina matė, kaip ši skalbė drabužius, tvarkėsi, jodvi daug kalbėjosi. Tą vakarą namuose buvo ir jos draugas. Jis gėrė degtinę, įkyriai siūlė ir Lenai su Nataša, tačiau šios griežtai atsisakė. Mergina sakė, jog Janas tą vakarą buvo apsvaigęs ne tik nuo alkoholio, bet ir nuo amfetamino.
Ketvirtadienio rytą Nataša vėl nuėjo pas savo draugę. Tądien ji turėjo eiti į mokyklą, tačiau to nepadarė. Beje, Jelena buvo nusprendusi tęsti mokslus proftechninėje mokykloje, svajojo įgyti siuvėjos specialybę, nes pati gražiai siūdavo ir modeliuodavo sau drabužius. Vos atėjus Natašai, Jelena pradėjo specialiai erzinti Janą - norėjo, kad šis greičiau paliktų jos namus. Šis iš tiesų buvo supykęs, ėmė krautis savo daiktus. Tuo metu Lena verkdama krito į lovą ir prašė Natašą išeiti - siūlė jai apsilankyti vėliau. Draugė išėjo slegiama juodų minčių. Ji prisipažino, jog bloga nuojauta, kad kažkas atsitiks, neapleido nė minutei. Gal už 5-10 minučių pasigirdo kurtinantis sprogimas. Nataša paskambino savo draugei, tačiau niekas neatsiliepė. Atėjusi prie J. Karapanovos namo, į jos butą Nataša jau nebepateko... Čia jau šeimininkavo policijos bei kitų tarnybų pareigūnai...
Kalbintos Jelenos draugės vienbalsiai pripažino, jog ji labai skubėjo gyventi, pernelyg anksti įžengė į suaugusiųjų pasaulį. Buvusi nepaprastai graži, visuomet linksma, draugiška, Jelena nesugebėjo pasirinkti tinkamo draugo, o nusikalstamą praeitį turėjęs Janas jos gyvenimą pavertė tragedija.
