Vilniaus apygardos teismas nusprendė atmesti Generalinės prokuratūros prašymą išduoti JAV klaipėdietį Darių Reiką (28 m.). Lietuvos teisėjai šioje byloje jau antrą kartą "pastato į vietą" per daug įsismarkavusius amerikiečius.
Dar pernai paprašyti JAV Teisingumo departamento, Klaipėdos pareigūnai areštavo Darių. Jie pateikė įrodymų, kad D. Reika sukčiavo bei papirkinėjo JAV ambasados darbuotojus gaunant vizas. Areštinėje D. Reika išbuvo trylika parų, kol Klaipėdos apygardos teismas panaikino Klaipėdos apylinkės teismo nutartį jį areštuoti. Apylinkės teismas buvo leidęs suimti D. Reiką 60 parų.
Baldų įmonėje sandėlininku dirbantis D. Reika yra Lietuvos pilietis, net nesilankęs JAV. Dauguma žmonių skundžiasi, kad jų į šią šalį neįsileidžia, o štai klaipėdietį amerikiečiai norėjo įsivežti jam net nenorint. Darius yra apklaustas amerikiečių. Jis įtariamas per tarpininkus papirkinėjęs JAV ambasados darbuotoją, kad būtų išduotos 9 vizos. Pagal JAV įstatymus, tai sunkus nusikaltimas, už kurį už grotų galima pakliūti net 15 metų. Pagal Lietuvos įstatymus, kyšių davimas nėra sunkus nusikaltimas.
Pats D. Reika neprisipažįsta padaręs kokį nors nusikaltimą ir aiškina, kad kažkuris iš jo pažįstamų, nusižengęs JAV įstatymams, įkliuvo policijai. Klausinėjamas, kaip gavo vizą, įtariamasis paminėjo D. Reikos pavardę.
2001 metais Lietuvos ir JAV vyriausybės pasirašė dvišalę ekstradicijos sutartį, kuri įpareigoja išduoti asmenis, nesvarbu, kokia jo pilietybė ir kur padarytas nusikaltimas. Klaipėdietis advokatas Osvaldas Martinkus, ginantis D. Reiką, sako, kad tokia sutartis tarp Lietuvos ir JAV prieštarauja Lietuvos Konstitucijai, negina mūsų šalies piliečių. Kitų teisininkų nuomone, sutartis, kurią ratifikavo Seimas, atitinka Europos Sąjungos teisės normas. Mūsų šalies Konstitucijoje numatyta, jog Lietuvos pilietį išduoti kitai valstybei draudžiama, jei tarptautinė sutartis nenumato kitaip. Šiuo atveju tarptautinė sutartis numato išduoti už veikas, kurios pagal abiejų šalių įstatymus yra nusikaltimas ir už kurias numatyta daugiau nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Matyt, tokių atvejų ateityje žymiai padaugės, nes piliečių išdavimas numatytas ir Europos konvencijoje. Lietuvai tapus pilnateise Europos Sąjungos nare, ši konvencija jau galioja.
Vilniaus apygardos teismas, priimdamas sprendimą neišduoti JAV klaipėdiečio, vadovavosi Europos žmogaus teisių konvencija, kurioje teigiama, kad niekas negali būti išsiųstas ir savo šalies teritorijos.