Lietuvos "garbės reikalas" yra sugrąžinti Latvijai 1,5 mln. dolerių skolą už pagalbą, suteiktą Lietuvos ambasadai Vašingtone per sovietinę Baltijos šalių okupaciją, mano Latvijos užsienio reikalų ministerija.
Tai BNS antradienį (07.22) pareiškė Latvijos URM valstybės sekretorius Maris Riekstinis, reaguodamas į Lietuvos žiniasklaidos pranešimus, esą Lietuva "neskuba" grąžinti skolos Latvijai.
Anot jo, skolos grąžinimas yra "abiejų šalių darbotvarkėje" ir Latvijos URM kasmet ragina Lietuvą grąžinti šią skolą.
M. Riekstinio teigimu, atsakymai iš Lietuvos ateina "įvairūs", tarp jų ir pageidavimai susieti šią skolą su Latvijos banko skola Lietuvos bankui, susidariusia po Sovietų Sąjungos subyrėjimo, bet latviai tokį pageidavimą atmetė.
Lietuvos URM atstovai, pasak M. Riekstinio, pranešė, kad lėšos skolai grąžinti numatytos šalies biudžete, bet dėl finansinių sunkumų jų dabar nėra.
URM Informacijos ir kultūros departamento direktorė Violeta Motulaitė dienraščiui "Kauno diena" sakė, kad dabar Lietuva rengia dokumentus šios skolos grąžinimui ir, kol tai nepadaryta, nėra nustatyta tiksli įsiskolinimo suma.
"Su Latvija turi būti pasirašytas susitarimas dėl skolos grąžinimo. Jo projektas jau yra iš esmės parengtas, bet dabar jį Užsienio reikalų ministerija derina su kitomis suinteresuotomis žinybomis - Finansų ministerija, Lietuvos banku", - sakė V. Motulaitė.
Tik tuomet, kai susitarimas su Latvija bus galutinai parengtas ir pasirašytas, numatoma paskelbti konkrečią skolos sumą. Tikimasi, kad tai bus padaryta dar iki šių metų pabaigos.
Pasak dienraščio, oficialusis Vilnius daugelį metų buvo linkęs nutylėti šią skolą, kol galų gale buvo priverstas atsižvelgti į Rygos reikalavimus ją grąžinti, tačiau planai šių metų pirmąjį ketvirtį atiduoti latviams jų pinigus taip ir liko neįgyvendinti.
Skola latviams susidarė, kai 1980 metais baigėsi JAV saugotos tarpukario Lietuvos aukso atsargos, iš kurių buvo išlaikoma Lietuvos diplomatinė misija Vašingtone, iš esmės atlikusi egzilinės vyriausybės vaidmenį.
Kai baigėsi Lietuvos aukso atsargos, ambasada buvo išlaikoma iš tarpukario Latvijos lėšų - Latvijos egzilinė vyriausybė tam 19891-1991 metais kasmet skirdavo vidutiniškai po 145 tūkstančius JAV dolerių ir taip susidarė maždaug pusantro milijono dolerių skola.
1991 metų rudenį Lietuva pelnius tarptautinį pripažinimą, ambasados Vašingtone veikla vėl pradėta finansuoti iš Lietuvos valstybės biudžeto.
V. Motulaitė "Kauno dienai" pripažino, kad oficialusis Vilnius ilgai nesprendė skolos problemos, bet "1996 metų vasarą Lietuvos ir Latvijos premjerų susitikime šis klausimas buvo iškeltas latvių pusės, todėl imtasi tam tikrų žingsnių grąžinant skolą".
Pasak dienraščio, kelerius metus užtruko įvairių dokumentų, susijusius su latvių pinigų išmokėjimais lietuviams, paieška, pozicijų derinimas. Tik 2000 metais Lietuvos Vyriausybė konstatavo, kad dokumentų pakanka, todėl galima imtis rengti susitarimą.
BNS
