"Iš po nakties būna labai sustingę rankų sąnariai. Kol juos išjudini, labai skauda, - rašo Danutė J. iš Klaipėdos. - Kai pasiskundžiau gydytojai, tai ji liepė nusipirkti tepalo ir trinti. Bet mažai gelbsti. Gal tai kokios nors rimtos ligos pradžia? Gal yra kokių nors liaudiškų patarimų nuo tokio negalavimo?"
Pagal jūsų aprašytus požymius tai galėtų būti beprasidedanti liga - reumatoidinis artritas. Tačiau jai diagnozuoti reikia atlikti daug laboratorinių tyrimų. Reumatoidinis artritas - lėtinė liga. Ji tęsiasi visą gyvenimą, progresuoja, deformuoja sąnarius, neretai sukelia negalią, gali pažeisti raumenis, plaučius, širdį, kraujagysles, odą, nervus ir akis. Reumatoidiniu artritu serga apie 1proc. gyventojų, dažniau - vidutinio amžiaus moterys. Dėl ko jis prasideda - kol kas neišaiškinta, bet manoma, kad įtakos gali turėti virusinės infekcijos. Reumatoidinis artritas gali prasidėti staiga arba palengva. Iš pradžių pažeidžia vieną ar kelis sąnarius. Dažniausiai ligos pradžioje žmogus skundžiasi tik trumpalaikiu rytiniu sąnarių sustingimu, sąnarių skausmais keičiantis orams, vėliau atsiranda tipiškų simptomų: sąnarių skausmas stiprėja, sustingimas rytais trunka valandas, sąnariai patinsta. Plaštakų ir pėdų pakitimai gali būti laikomi daugelio reumatoidiniu artritu sergančių žmonių "vizitine kortele". Ligai būdinga banguojanti eiga - su paūmėjimais ir ramybės periodais. Paūmėjimų metu vargina nuolatinis sąnarių skausmas. Koks jis varginantis, žino kiekvienas, jį patyręs. Apie 20 proc. ligonių nustatomi sisteminio reumatoidinio artrito požymiai - dažniausiai randama neskausmingų, standžių, nedidelių reumatoidinių mazgelių, ypač ties alkūne ir plaštakose.
Dar nėra vaistų, galinčių išgydyti reumatoidinį artritą, tačiau laiku pradėjus tinkamą gydymą (geriausia - per pirmą ligos pusmetį), galima pristabdyti ligos progresavimą ar pasiekti ilgalaikio palengvėjimo. Gydymą turi paskirti gydytojas reumatologas. Gydymui naudojami vaistai, veikiantys patį ligos vystymąsi. Jie mažina uždegimo aktyvumą, stabdo ligos progresavimą, tačiau gali sukelti ir nemažai šalutinių reiškinių, dėl kurių jus perspės gydantis gydytojas. Kiekvienas, sergantis reumatoidiniu artritu, turi būti gydomas bent vienu vaistu. Išimtys daromos tik tuomet, kai yra rimtų gretutinių ligų, arba šių vaistų negalima vartoti dėl atsiradusių komplikacijų. Nesteroidiniai vaistai sumažina skausmą, patinimą, kitus uždegimo simptomus, tačiau jie nestabdo ligos progresavimo. Gydymui gali būti taikomos fizioterapinės procedūros, masažas. Jei sąnariai labai skausmingi ar deformuoti, gali tekti nešioti specialius įtvarus (tačiau dauguma jų yra skirti ne visai dienai - jie turi būti reguliariai nuimami, o sąnariai mankštinami). Fizinis aktyvumas turi būti derinamas su poilsiu. Būtina kasdien daryti gydomąją mankštą, kuri padeda išlaikyti raumenų jėgą ir sąnarių judrumą. Mankštintis reikia sistemingai, ilgai ir kantriai, keletą kartų per dieną, bet be prievartos. Po kiekvieno pratimo būtina atsipalaiduoti. Pratimus atlikti vidutiniu tempu po 20-30 minučių, judesius kartoti 6-12 kartų, keliskart per dieną. Pratimus galima atlikti ir šiltame vandenyje. Gydomąją mankštą galima derinti su vaikščiojimu gamtoje, važiavimu dviračiu, plaukimu. Tokia bendro poveikio mankšta teigiamai veikia visą organizmą, gerina širdies darbą, deguonies įsisavinimą audiniuose. Ūminio uždegimo metu sąnariams reikalinga ramybė - tuomet fizinį aktyvumą reikėtų šiek tiek sumažinti ir daugiau ilsėtis. Tačiau, uždegimui rimstant, reikia pradėti mankštintis vėl. Vakarų šalių literatūroje iš tinkamų fizioterapijos priemonių dažniausiai minima balneoterapija (gydymas mineraliniais vandenimis), termoterapija ir lazerio terapija, gerokai rečiau - elektros procedūros. Šiluma atpalaiduoja sąnarius ir raumenis, mažina skausmą ir sąnarių sustingimą, pagerina kraujotaką. Ją rekomenduojama naudoti skausmui ir raumenų spazmui mažinti, esant sumažėjusioms sąnarių judesių amplitudėms. Reumatoidinio artrito eigai svarbi dieta. Kai kas teigia, kad padeda mėsos atsisakymas, badavimas - bet tai tik hipotezės. Tačiau neabejotinai naudinga atsisakyti gyvulinės kilmės riebalų, juos pakeisti augaliniais ar žuvų taukais. Ligoniai turi gauti visavertį maistą raumenų masei bei reikalingai hemoglobino koncentracijai išlaikyti.
Avėkite patogią avalynę. Naudokite lengvesnius namų apyvokos daiktus, įrankius storomis rankenomis. Jei ilgesnį laiką gulite lovoje, kelis kartus per dieną keiskite sąnarių padėtį. Miegokite ant kieto pagrindo, nedėkite pagalvės po sulenktais keliais. Reikia vengti priežasčių, galinčių paskatinti ligos paūmėjimą - peršalimų, pervargimo, infekcijų, darbo drėgnose patalpose ir kt. Kai kuriais atvejais prireikia chirurginio gydymo - sąnarių protezavimo ar sąnarius koreguojančių operacijų. Beržų pumpurų tepalas yra pats veiksmingiausias ir patikimiausias liaudies medicinos vaistas reumatui gydyti. Jis gaminamas taip: kilogramą šviežio sviesto, pagaminto iš nepasterizuoto pieno, moliniame inde sluoksniuoti centimetro storiu pakaitomis su beržų pumpurais, kol indas bus beveik pripildytas. Indą uždengti dangčiu, jo kraštus aptepti tešla ir įkišti į įkaitintą orkaitę. Po kokio pusvalandžio, išėmus indą iš orkaitės, sviestą reikia gerai išspausti, ir į jį įdėti 8 gramus kamparo miltelių. Sandariai uždarytą indą su gydomuoju beržų pumpurų tepalu reikia laikyti vėsioje vietoje, bet ne šaltai. Tepalu reikia kas dieną gerai įtrinti skaudamas vietas (tai daryti geriausia prieš miegą).
