Sodo dieta labai veiksminga
Jei turime sodą, galime iš jo gėrybių ne tik išsivirti uogienių, užsikonservuoti įvairių daržovių, bet ir puikiai pasinaudoti žalumynų gydomosiomis savybėmis.
Lėtinis cholecistitas, gastritas, smėlis inkstuose - tai dar ne visos mane varginusios ligos. Išėjusi į pensiją ėmiausi kolektyvinio sodo ir... atsisveikinau su visais negalavimais.
Norėdama išsigydyti skrandį ir inkstus, kepenis ir žarnyną, kasdien vartojau įvairiai paruoštų morkų, moliūgų, cukinijų, net runkelių.
Pusryčiams dažniausiai virdavausi moliūgų, morkų ir obuolių košės. Ją valgiau be duonos. (Beje, duonos normą besigydant reikia kuo labiau sumažinti.) Be abejo, gyvulinės kilmės baltymų (mėsos, žuvies, kiaušinių) turinčių patiekalų geriau visai atsisakyti. Apie įvairiausias dešras, rūkytus gaminius, kavą, alkoholinius gėrimus aš nė nekalbu - visa tai organizmui visai nereikalinga.
Pietums valgiau smulkintų cukinijų, morkų, kopūstų, obuolių, runkelių (arba burokėlių), maišytų su kefyru, salotų. Iš tokių pačių daržovių (išskyrus kopūstus) išsisunkdavau stiklinę sulčių ir išgerdavau per tris kartus.
Vakarienei virdavausi kruopų košės arba bulvių su lupenom. Gliaudžiau ir valgiau moliūgų ir cukinijų sėklas. Taip pat ruošiausi tų sėklų užpilus - padeda nuo stenokardijos.
Iš moliūgų ir cukinijų viriau uogienes - naudinga sergantiesiems skrandžio ir žarnyno ligomis. Vietoj cukraus dėjau medų. Apskritai saldumynų beveik atsisakiau.
Ir dar viena taisyklė, kurios laikausi - nevalgau apdegusios, rupios ir ką tik iškeptos duonos, patiekalų iš miltų, nes sudirgina skrandį ir kelia rūgštingumą. Visuomet turiu pati pasiruošusi džiūvėsėlių.
Laikydamasi tokios dietos aš pradėjau jaustis puikiai. Pagerėjimą pajutau jau po trijų mėnesių.
Ona GRIGAITIENĖ
