Artėjantis šiltasis vasaros laikotarpis - palanki sąlyga plisti žarnyno infekcinėms ligoms. Viena iš dažniausiai registruojamų - salmoneliozė.
Salmoneliozės atvejų daugėja
Per pastaruosius metus sergamumas salmonelioze Lietuvoje padidėjo (nuo 2003-ųjų iki 2005-ųjų pabaigos - 2 kartus). Daugiausia šios infekcijos atvejų būna gegužės - spalio mėnesiais. Susirgimai salmonelioze nustatomi visose amžiaus grupėse, tačiau dažniausiai ja serga kūdikiai ir maži vaikai.
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro užkrečiamųjų ligų valstybės registro duomenimis, 2006 metais sausio - balandžio mėnesiais Lietuvoje užregistruoti 577 susirgimai salmonelioze.
Per šių metų sausio - balandžio mėnesius Lietuvoje užregistruoti 87 ūminių žarnyno infekcinių ligų protrūkiai. Tarp jų - 20 salmoneliozės protrūkių, kurių metu susirgo 118 asmenys. 12 salmoneliozės protrūkių įvyko namuose. Epidemiologinio tyrimo duomenų analizė rodo, kad dažniausios salmoneliozės priežastys buvo netinkamas šiluminis maisto apdorojimas, jo laikymas, maisto užterštumas jo tvarkymo vietose, asmens higienos stoka, netinkamas maisto tvarkymo inventorius, blogas indų plovimas bei aplinkos valymas. 2 salmoneliozės protrūkiai užregistruoti vaikų lopšeliuose-darželiuose, 6 atvejais salmonelioze žmonės užsikrėtė prekybos tinkle įsigytu maistu. Šiais metais padaugėjo salmoneliozės protrūkių, susijusių su kreminių konditerijos gaminių vartojimu. Štai keletas būdingiausių atvejų:
* Kovo 26 - 28 d. salmonelioze užsikrėtė 46 Pasvalio, Biržų, Akmenės rajonų gyventojai. Šis salmoneliozės protrūkis susietas su Šiaulių konditerijos įmonėje pagamintomis bandelėmis su kreminiu įdaru, pirktomis minėtų rajonų turgavietėse.
* Balandžio 29 d. - gegužės 3 d. salmoneliozės protrūkis kilo Marijampolės savivaldybėje. Įtariama, kad nuo individualioje konditerijos įmonėje pagamintų pyragėlių - krepšelių su kremo ir vaisių įdaru - šia infekcine liga susirgo 10 asmenų.
* Gegužės 9 - 15 d. užregistruota 11 susirgimų salmonelioze Vilniuje, siejamų su Vilniaus prekybos centre pirktomis bei suvartotomis varškės spurgomis su kreminiu įdaru.
* Gegužės 6 - 7 d. salmonelioze susirgo 5 Kauno miesto gyventojai, taip pat vartoję plikytus pyragaičius, pirktus miesto prekybos kioskuose.
Salmoneliozė - pavojinga infekcija
Salmoneliozė - tai infekcinė liga, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos. Liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Šie ligos simptomai dažniausiai pastebimi po 12 - 72 valandų nuo užsikrėtimo. Liga paprastai trunka 4 - 7 dienas, ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo. Kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus. Tokiu atveju negydant, liga gali baigtis mirtimi. Sunkesnė ligos eiga būna kūdikiams, mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms bei asmenims su silpnesne imunine sistema.
Salmonelės gana atsparios išdžiūvimui, šalčiui, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui. Jos ilgai išlieka gyvybingos užšaldytoje mėsoje, o atitirpintame maiste vėl gali daugintis. Palankiausia temperatūra salmonelėms maiste daugintis yra nuo +20 iki +40 laipsnių Celsijaus.
Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per maistą: paukštieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną. Salmonelioze užsikrėsti galima ir per įvairias gyvūnų fekalijomis užterštas daržoves. Termiškai apdorojant maistą, salmonelės žūsta. Pastaraisiais metais Lietuvoje, kaip ir kitose Europos bei pasaulio šalyse, salmoneliozė dažniausiai plinta per kiaušinius, vištieną ir jų produktus.
Kaip atsispirti salmoneliozei
Salmoneliozės profilaktikai vakcinos nėra. Kad sumažintume užsikrėtimo salmonelioze, taip pat ir kitomis maistu plintančiomis infekcijomis riziką, patariame:
Tinkamai tvarkyti žalią vištieną, kitą mėsą ir jų produktus:
* Žalią mėsą parduotuvėje dėti į plastikinį maišelį, kad išvengtų sąlyčio su kitu maistu,
* Nedelsiant įdėti parsineštą maistą į šaldytuvą (išvengiama maiste esančių bakterijų dauginimosi),
* Sušaldytą vištieną, mėsą atitirpinti šaldytuve,
* Prieš gaminimą visada nuplauti vištieną bei kitą mėsą,
* Maistą šaldytuve laikyti taip, kad jis nesiliestų su kitu maistu arba kad skystis nuo žalios mėsos nenuvarvėtų į vartojimui paruoštą maistą,
* Kruopščiai nuplauti po tekančiu karštu vandeniu (geriausiai - su indų plovikliu) peilį, lentelę, kitus virtuvės įrankius bei rankas po žalios mėsos, vištienos dorojimo, kad išvengtume kryžminės kito maisto taršos,
* Pakankamai gerai išvirti, iškepti vištieną, kitą mėsą ir jų produktus, o prieš vartojant šį maistą - įsitikinti, kad nesiskiria rausvas skystis,
* Neragauti ir nevalgyti žalios mėsos, faršo.
Tinkamai tvarkyti ir gaminti kiaušinius ir jų produktus:
* Maistui vartoti tik šviežius kiaušinius, laikyti juos šaldytuve.
* Visada nusiplauti rankas po sąlyčio su žaliais kiaušiniais. * Vartoti tik gerai išvirtus ar iškeptus kiaušinius. Tinkamai šiluminiu būdu apdoroto kiaušinio trynys neturi būti skystas ar minkštas.
* Išvirtus ar keptus kiaušinius suvartoti nedelsiant. Nelaikyti šiltų kiaušinių daugiau nei 2 valandas kambario temperatūroje.
Nesuvalgytą maistą reikia laikyti šaldytuve, o prieš vartojimą - pakartotinai pakaitinti.
Visada nusiplauti rankas su muilu prieš maisto gaminimą ir kiekvieną kartą po žalios mėsos dorojimo, pasinaudojus tualetu, po sąlyčio su gyvūnų, ligonių išmatomis.
Ypač svarbu:
plautis prieš valgį rankas,
sergant žarnyno infekcine liga, negaminti maisto svečiams, pobūviui taip pat neruošti . maisto kūdikiui.
Iškylaujant gamtoje, vengti greitai gendančio maisto, laikyti maistą termoizoliacinėse dėžėse, nes šiltai laikomame maiste žarnyno infekcines ligas sukeliančios bakterijos gali pasidauginti iki pavojingos sveikatai dozės.
Paruošta pagal Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie SAM pranešimą
