Latvijos neryžtingumas ratifikuojant sienos sutartį su Lietuva gali sukelti problemas, kai bus įvertinamas dviejų šalių kandidačių pasiruošimas tapti Europos Sąjungos (ES) narėmis, mano Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas.
Interviu laikraščiui "Kommersant Baltic" G. Kirkilas aiškino, kad maždaug po trejų ar ketverių metų bus atliktas patikrinimas, siekiant įvertinti, kaip šalys kontroliuoja savo sienas ir kokie yra jų tarpusavio susitarimai.
Visos Lietuvos kaimynės, įskaitant Rusiją, ratifikavo sienos sutartis su Lietuva, todėl Lietuva stebisi, kodėl to nepadaro Latvija. Latvijos inercija laikoma stabdžiu. Pasak G. Kirkilo, pačiai Latvijai sudėtinga paaiškinti tarptautiniams partneriams ir ES, kodėl vėluojama patvirtinti susitarimą.
Paprašytas pakomentuoti kai kurių Lietuvos žiniasklaidos priemonių pasiūlymą, kad Lietuva dėl sienos problemos sprendimo kreiptųsi į ES ir NATO, G. Kirkilas pripažino, kad šios organizacijos šia prasme nedarytų spaudimo Latvijai. Tačiau tapusios ES narėmis Latvija, Lietuva ir Estija turės kontroliuoti šiaurines ir rytines ES sienas, todėl natūralu, kad į Sąjungą kviečiamos šalys prieš stojimą turėtų išspręsti savo pasienio problemas.
Naujųjų ES narių įsijungimas į Šengeno zoną nebus mechaninis. Stebėtojų grupės apsilankys Baltijos valstybėse įvertinti, kaip kontroliuojamos sienos, ar yra problemų dėl sutarčių ir ar jos buvo išspręstos. G. Kirkilas teigė, kad problemos turėtų prasidėti 2006-2007 metais, kai bus atliktas monitoringas dėl Šengeno sutarties.
G. Kirkilo nuomone, Latvijos politikai perdeda įsivaizduojamą grėsmę, esą ratifikavus sienos sutartį Latvijai atsitiks kažkas negero. Tai reiškia, kad mumis nepasitikima. Ir taip yra, nepaisant fakto, jog pagal sutartį abi šalys įsipareigoja nesiimti jokių veiksmų naftos telkiniuose, kurie priklauso abiem šalims, teigė G. Kirkilas.
Parlamentaro teigimu, Latvijos politikai įvarė save į kampą, nes mėgino pasinaudoti šia problema savo politiniams tikslams. Jie tikriausiai mano, kad sutarties ratifikavimas bus įvertintas, kaip nuolaida Lietuvai, nors nuolaidų nėra ir visa sutartis remiasi tarptautiniais principais.
Lietuvos ir Latvijos sutartį dėl Baltijos jūros sienos 1999 metų liepos 9 dieną Vilniuje pasirašė šalių vyriausybių atstovai. Nenoras ratifikuoti sutarties susijęs su Latvijos žvejais, kurie nori žvejoti savo įprastose teritorijose, bei su naftos gavyba.
LETA-ELTA
