Lietuvos persitavarkymo Sąjūdis yra vienas įdomiausių ir tikrai gerai ištirtas Lietuvos istorijos laikotarpis. Apie Sąjūdžio veiklą, priežastis, pasekmes prirašyta daug knygų. Taip pat gausu literatūros apie Sąjūdį rajonuose, mažuose miesteliuose. Tačiau toli gražu ištirti ar aprašyti ne visi Sąjūdžio veiklos taškai – vienas iš jų – Seirijai.
Apie LPS veiklą Seirijuose iki šiol nėra nieko parašyta, todėl ši tema yra ir nauja, ir aktuali. Seirijai yra mano gimtasis miestelis čia aš užaugau, baigiau vidurinę Antano Žmuidzinavičiaus vardo mokyklą. O studijuojant istoriją domėtis savo krašto istorija, manau, yra savaime suprantamas dalykas.
Prieš rašydamas straipsnį susipažinau su visa Sąjūdžio spauda, susijusia su Lazdijų rajonu (Seirijai neturėjo atskiro leidinio). Vilties, kad tuo metu leistuose laikraščiuose „Dzvanas" po to „Dzūkas" ką nors rasiu suteikė tai, jog red. kolegijoje dirbo Seirijų sąjūdietis Antanas Rimša. Tačiau teko nusivilti, nieko svarbaus ir tinkančio straipsniui ten neradau.
Tuomet nusprendžiau apklausti Seirijų sąjūdietę, dabar Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narę, Seirijų bibliotekos bibliotekininkę Nijolę Lepeškienę. Galiu drąsiai sakyti, jog jos pateikta informacija yra kertinė, kuria paremtas mano darbas... Kad informacija nebūtų vienpusė apklausiau Seirijų gyventoją Albiną Tamkevičių – žymaus disidento Sigito Tamkevičiaus vyresnįjį brolį. Iš jo pasakojimo susidariau neblogą vaizdą, kaip Seirijų Sąjūdžio veiklą matė ir vertino paprasti seirijiečiai. Dar šį tą papasakojo buvęs mano kūno kultūros mokytojas Vladas Lepeška.
Negaliu nepaminėti vieno labai svarbaus dalyko. Bet kokia organizacija neveiksni be dokumentacijos, juolab Sąjūdžio – tačiau man nepavyko susipažinti su ta informacija, nes, kaip teigė N. Lepeškienė, Maskvos Pučo metu, buvo labai išsigąsta, jog valdžią gali įtvirtinti komunistai, todėl imta slėpti dokumentus, kad nenukentėtų sąjūdiečiai – taip pastarieji ir pradingo.
Lazdijuose ir Veisiejuose iniciatyvinės grupės buvo įsteigtos jau 1988 m. birželio mėnesį. Seirijuose Sąjūdis vėlavo. 1988 metų rudenį Seirijų Sąjūdžio įkūrimu pirmiausia susirūpino dvasininkija, išskirti reikia tuometinį parapijos kunigą Jurgį Sventicką. Kaip teigia viena Seirijų Sąjūdžio iniciatorių N. Lepeškienė, tai būtent kunigas J. Sventickas ir paragino ją įkurti iniciatyvinę grupę Seirijuose, nes jei to nepadarysime mes (Seirijų bendruomenė) – tai padarys komunistai. Todėl neveikti tautos labui tokiais laikais negalima.
Kaip pasakojo Seirijų gyventojas Albinas Tamkevičius:„Buvo keista, kodėl Seirijuose niekas nevyksta. Tiek Lazdijuose, tiek Veisiejuose, tiek Alytuje kažkas vyko, o Seirijai tarsi snaudė, nežinojo kas vyksta...“.
Nijolė Lepeškienė tuo metu būdama kultūros namų vadove specialiai surengė renginį, kurio metu ir buvo išrinkta Seirijų Sąjūdžio „Taryba“. Kaip pati N. Lepeškienė prisimena rinkimai buvo vykdomi taip: iš salės žmonės atsistoję siūlė kandidatus, taip pasiūlyti buvo šie kandidatai: N. Lepeškienė, J. Sventickas, K. Pušneraitis, V. Nedzinskienė, O. Urbonavičienė, A. Rimša, St. Sebestinienė, I. Šinkauskaitė, A. Mickevičius. Kadangi kandidatų buvo pasiūlyta nedaug, tai visos siūlytos kandidatūros buvo patvirtintos, tačiau aktyviai veikė tik šie asmenys: N. Lepeškienė, A. Rimša, J. Sventickas, K. Pušneraitis, V. Nedzinskienė, O. Urbonavičienė – prie jų dar galima priskirti tuometinį kolūkio pirmininką A.Mickevičių, kuris Sąjūdžio veiklą rėmė suteikdamas Sąjūdžio aktyvistams automobilį ar autobusą. Seirijų Sąjūdžio „Tarybos“ pirmininku buvo išrinktas mokytojas Antanas Rimša, tačiau neoficialia lydere galima laikyti Nijolę Lepeškienę. Kaip teigia Seirijų gyventojas Albinas Tamkevičius: „Būtent N. Lepeškienė organizavo visus Sąjūdžio renginius Seirijuose, tai lėmė, jog ji buvo kultūros namų vadovė ir šiaip aktyvus, drąsus žmogus, ji visur matėsi pirmame plane. Taip, ją galima vadinti Seirijų Sąjūdžio Tarybos lydere.“
Seirijų Sąjūdžio tarybos nariai:
Antanas Rimša – mokytojas, Seirijų Sąjūdžio tarybos pirmininkas, mokytojas, „Dzvano“ (Lazdijų rajone leistas Sąjūdžio laikraštis) vėliau „Dzūko“ red. kolegijos narys.
Nijolė Ona Lepeškienė – Seirijų kultūros namų vadovė, neoficiali Sąjūdžio lyderė.
Jurgis Sventickas – kunigas.
Kazimieras Pušneraitis – mokytojas.
Vida Nedzinskienė – bibliotekininkė.
Ona Urbonavičienė – gydytoja – stomatologė.
Kiti nariai:
Stasė Sabestinienė – mokytoja.
Irena Šinkauskaitė – mokyklos direktorė.
Arūnas Mickevičius – kolūkio pirmininkas.
Sąjūdžio veikla
Pirmas įvykis, susijęs su Sąjūdžio veikla, kurį pokalbio metu prisiminė N. Lepeškienė buvo 1988 m. spalio 7 d. vėliavos pakėlimas Gedimino bokšte. Kuo jis toks svarbus Seirijams? Kaip prisimena sąjūdietė: „Išgirdome su sūnumi Dainium per radiją, jog Vilniuje pakelta trispalvė; sūnus pašokęs sušuko: - „Keliam ir mes!..“ Aš dvejojau, tačiau ištraukėm iš spintos seną vėliavą, ją sutvarkėm ir pakabinom prie Seirijų kultūros namų. Jau po 30 min. man paskambino Seirijų apylinkės pirmininkas Pranas Mikelionis ir paklausė, kas ten per vėliava kabo, bei liepė nukabinti. Aš jam atsakiau – negi nežinot kieno ta vėliava?, po šio klausimo P. Mikelionis padėjo ragelį. Vėliava prie kultūros namų kabojo iki 18 val., vakare su sūnumi ją nukabinome“.
Kitas ryškus prisiminimas, susijęs su vienu žymiausiu Lietuvos disidentu – Sigitu Tamkevičiumi. „1989 metų vasarą pastarajam laikant šv. Mišias Simne, pas mane atėjo J. Sventickas ir pasiūlė suorganizuoti susitikimą su S. Tamkevičiumi. Viską reikėjo daryti greitai, V. Rutkausko (kultūros namų darbuotojas) paprašiau, kad mus nuvežtų savo automobiliu į Simną (nenorėjau naudoti savojo, asmeninio automobilio, nes žinojau, jog esu sekama). Nuvažiavome į Simną, tuo metu vyko mišios, J. Sventickas nuėjo į klausyklą, aš į bažnyčią klausyti mišių, po jų mes susitarėme su S. Tamkevičiumi dėl susitikimo su Seirijų bendruomene. Į susitikimą atėjo daugybė žmonių, kaip ir į visus Sąjūdžio renginius.“ Kodėl aš šį įvykį išskiriu? Iš pažiūros tai atrodo eilinis žmonių susibūrimas, kokių Sąjūdžio metu buvo daug, tačiau pasakodama N. Lepeškienė užsiminė, jog tik grįžus iš Simno iškart sulaukė „pareigūno“ skambučio ir klausimo – kaip mišios Simne, ar patiko pamokslas?, o atvykus Sigitui Tamkevičiui į Seirijus,prie kultūros namų durų prisistatė du vyrai su juodais lietpalčiais lydimi kolūkio pirmininko A. Mickevičiaus, norintys „dalyvauti“ renginyje. Taip pat dėl šio renginio jai reikėjo aiškintis apylinkės pirmininkui Pranui Mikelioniui. Dėl šio renginio buvo sudrebėjusi ir kultūros namų vadovės (N. Lepeškienės) kėdė. Todėl dėl patalpų ir renginio oficialų prašymą pasirašė Seirijų Sąjūdžio tarybos narė O. Urbonavičienė.
Linas Janulionis
Seirijų bibliotekos skaitytojas
Tai konkurso „Atgimimo istorija“ straipsnis, laimėjęs prizą.
Straipsnis paimtas iš wiki principu kuriamos gyvos krašto enciklopedijos www.grazitumano.lt. Visą straipsnį galite rasti čia.
