Daiva NORKIENĖ
Vieną dieną - prieš pat dabartinio Seimo rinkimus - mažas laikraštis "Alio, Raseiniai" išsipūtė mažne iki šalies dienraščių dydžio ir vietoje įprastų poros tūkstančių egzempliorių išsispausdino dvidešimties tūkstančių tiražu. Sakoma, kad dalį to tiražo žmonės išpirko po litą, kitus už dyką rajone išdalinę dabartiniai Seimo nariai. Taigi lygiai pusė rajono (o jame, pasak statistikų, yra 40 tūkstančių gyventojų) "sužinojo", kad kitas Seimo narys Kęstutis Skamarakas iš to norėjimo į Seimą "persikąs savo gerklę", kad jis ko gero ir nelabai žmogus, mat laikraštis jį sulygino ir su "pūliniu", ir su "kiaule bažnyčioje", ir su "vampyru". Tokia šios istorijos pradžia.
O pabaiga? Dėsninga, grynai lietuviška. Tie, kurie parėmė tokį leidinį, šiandien sėdi krūmuose. Ir su pasimėgavimu stebi, kaip devyni vilkai pjauna vieną vienintelę bitę. Per neapdairumą pasidavusią visaliaudiniam priešrinkiminiam "pamišimui".
Užsakė ar neužsakė?
Raseiniai - žymus rajonas, delegavęs į LR Seimą bene daugiausiai narių. Vienas iš jų, Kęstutis Skamarakas, prisikiriamas Seimo turtingiausiems ir pagal deklaruotus milijonus yra kažkur nelabai toli nuo garsaus Viktoro Uspaskicho. Beje, kaip ir pastarasis, K. Skamarakas yra "mylimas" Seimo etikos komisijos. Mat pastaroji K. Skamaraką kartą jau svarstė už viešą kito seimūno Gintauto Mikolaičio apkaltinimą. Netrukus po pačių rinkimų K. Skamarakas žiniasklaidai užsiminė, kad Mikolaitis yra kaltas dėl kai kurių jo bėdų.
- Aš ir šiandien galiu tą patį pakartoti, nes tai - tiesa! - vos prieš kelias dienas "Akistatai" tvirtino K. Skamarakas. - G. Mikolaitis (šis buvo K. Skamarako konkurentas rinkimuose - aut. past.) ir V. Knašys (tas pats, kuris buvo žemės ūkio ministras - aut. past.) užsakė "Alio, Raseiniai" laikraštį išleisti milžinišku tiražu, sumokėjo pinigus ir dar patys jį platinti padėjo. Tai argi ne jie dalinai atsakingi dėl to, kas dabar vyksta su tuo leidinuku?
G. Mikolaitis, devintą valandą vakaro jau snaudęs (matyt, po įtemptų posėdžių Seime), nubudo prižadintas "Akistatos" skambučio. Ir į klausimą, ar pamena, kas prieš rinkimus apie K. Skamaraką buvo rašoma "Alio, Raseiniuose", atsakė nedelsdamas:
- Juk ten buvo rašoma tikrų tikriausia tiesa!
Žinoma, G. Mikolaitis "laikraščio neplatino, tiražo nefinansavo", o viską savo noru ir neskatinamas surašė pats leidėjas Virginijus Sendrauskas.
O įžeisti tai įžeidė
K. Skamarakas - vienas iš turtingiausių Raseinių žmonių, vadovavo kelių tiesimo įmonei, turi privačią televiziją ir kelis senovinius dvarus, kuriuos tikisi restauruoti ir kada nors paversti klestinčiais pramogų ir turizmo centrais. Biznį pradėjo nuo raugintų kopūstų, investicinių čekių supirkinėjimo ir pažinties su verslo ideologu Arvydu Stašaičiu. Daliai savo darbuotojų K. Skamarakas yra "nesivaldantis, piktas žmogus", "pamiršdavęs" laiku sumokėti net ir atlyginimus. Tokios žinios "iš apačių" prieš pat Seimo rinkimus buvo labai parankios žemaičių milijonieriaus oponentams. Bet, spausdindamas medžiagą apie tai, leidėjas privalėjo išklausyti ir K. Skamarako "rokundą". Neišklausė. Ir dar prirašė: "Pone K. Skamarakai: teisybės nei užmuši, nei nužudysi, nei paneigsi". Ir dar pridūrė: dabartinis seimūnas esąs tarsi koks pūlinys. Ir dar - lyg ir vampyras. Taigi pusė rajono gyventojų turėjo susidaryti nuomonę, jog jų kandidatas iš viso - net nelabai žmogus.
Tačiau K. Skamaraką į Seimą išrinko. G. Mikolaitį, kuris, anot Kęstučio, "užpirko laikraštį", - irgi. Ir tokią priešrinkiminėse batalijose nedalyvavusią Onutę Babonienę... Vadinasi, mažytį rajoną Seime atstovauja visa puokštė deputatų. Vadinasi, gyvenimas Žemaitijos pakraštyje turi labai sparčiai gerėti. Vadinasi ir žmonės neturėtų būti tokie pikti. Tačiau... Įžeidimas, matyt, ne "rona", neužgis. Taigi ramus miestelio gyvenimas sujuko nuo naujų, cirką primenančių batalijų.
Desantas
"Alio, Raseinių" leidėją už garbės ir orumo pažeidimą teisė Šiaulių apygardos teismas (raseiniškis, matote, atsisakė). Priteisė dešimt tūkstančių litų. Ir dar prieteisė už tai, kad leidinuką išplatino iki Seimo rinkimų likus mažiau negu 24 valandoms. Ir dar už kažką... Iš viso septyniolika tūkstančių. Išieškoti pinigus (dėl panašių priežasčių) pamėgino ne vietiniai, o Jurbarko antstoliai. Regis, pasitelkę ginkluotus "Aro" pareigūnus. Tačiau ant redakcijos lango (ten pat ir leidėjo butas) aršiai lojo galingas bulterjeras, o durys taip ir neprasivėrė.
Kadangi antstoliams iš pradžių nepavyko, į Raseinius atskubėjo Seimo vaikų teisių kontrolierė G. Imbrasienė, susirūpinusi, kad leidinuką platina mažamečiai vaikai. Nesvarbu, kad skurstančių šeimų atžalos prekiaudami reklaminiu laikraščiu kasdien užsidirba nuo kelių iki keliolikos litų. Pasirodo, pagal įstatymus mažamečiai triūsti neturi teisės, nes taip žalojama jauno žmogaus sveikata.
- Mes tave sužlugdysim, - nepasiduodančiai priešrinkiminės karštligės aukai (laikraščio leidėjui) pareiškęs vienas iš pareigūnų. - Jeigu ne šiandien, tai rytoj.
Ir vieną gražią dieną antstoliai areštavo... visą leidinuko tiražą.
"Alio, Raseinių" leidėjas V. Sendrauskas, dirbęs su išsimokėtinai pirkta kompiuterine aparatūra ir vis dar už ją neišsimokėjęs, gyvenąs nuomotose patalpose jaučiasi likęs vienas karo lauke. Už 20 tūkstančių priešrinkiminių leidinėlių gautas pelnas seniai sutirpo, visi, kurie kadaise džiūgavo pasiskaitę "gyvų priešrinkiminių anekdotų", jau seniai krūmuose. Vienas geras leidėjo draugas "Akistatai" prasitarė: "Negi reikėjo taip? Su šakėm prieš traukinį!" O gerbiamas Seimo narys Kęstutis Skamarakas iš anksto džiaugiasi, galėsiąs padėti skurstantiems Raseinių seneliams ir apleistiems vaikams. Mat kas mėnesį labdarai skiriantis po šešis tūkstančius litų, ponas Kęstutis žada pridėti ir tuos dešimt tūkstančių, priteistus jam už garbę ir orumą.
Moralas: kur du pešasi, laimi trečias. Ir dar tie, kurie... tupi krūmuose.
