Asmenys, įtariami kyšininkavimu, turi būti atiduoti teismui, teigia Žmogaus teisių stebėjimo institutas. Seimo komisijai balsavus už Artūro Zuoko įvardijimą "abonentu", jis vargu ar sulauks teisingumo. Jei prokuratūra kaltins A. Zuoką, o teismas jį nuteis, jis turės Europos Žmogaus teisių teisme sunkiai atremiamą argumentą - prokurorai ir teisėjai priėmė sprendimą spaudžiami Seimo politikų.
Asmenys, įtariami kyšininkavimu, turi būti atiduoti teismui, o ne dangstomi Seime neteisėtais veiksmais, teigiama penktadienį išplatintame Žmogaus teisių stebėjimo instituto pareiškime.
Pareiškime rašoma, kad ketvirtadienį Seimo nariai padarė dar vieną svarbų žingsnį, žlugdant galimybę „abonentą“ ir kitus kyšininkavimu įtariamus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Seimo Žmogaus teisių stebėjimo instituto teigimu, laikinoji tyrimo komisija dėl galimos korupcijos Vilniaus savivaldybėje kelis mėnesius iš esmės nagrinėjo baudžiamąją bylą dėl įtariamo kyšininkavimo Vilniaus savivaldybėje. Ketvirtadienį Seimo nariai balsavimu nusprendė, kas baudžiamoje byloje turi būti laikomas „abonentu“, t.y. asmeniu, galimai priėmusiu kyšį.
Pagal Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo per įmanomai trumpą laiką turi būti atiduotas teismui. Tuo užtikrinama, kad asmens kaltumo klausimas būtų nagrinėjamas pagal griežtai teisės normų reglamentuotą procedūrą, užtikrinant prokurorui galimybę kaltinti, o kaltinamajam – gintis.
Lietuvos Respublikos Konstitucija atriboja įstatymų leidžiamąją, t.y. politinę, valdžią nuo baudžiamąjį persekiojimą vykdančių pareigūnų veiklos ir draudžia valdžios atstovams kištis į šį persekiojimą. Todėl laikinoji Seimo komisija yra politinio, o ne teisinio vertinimo institutas. Laikinųjų Seimo komisijų paskirtis yra ne tyrinėti operatyvinę medžiagą ar įrodymus baudžiamosiose bylose, bet duoti politinį įvertinimą viešai prieinamiems faktams.
Seimo laikinajai komisijai balsavus už A. Zuoko įvardijimą „abonentu“, t.y. pripažinus jį kaltu, jis vargu ar sulauks teisingumo. Jei prokuratūra kaltins A. Zuoką, o teismas jį nuteis, jis turės Europos Žmogaus teisių teisme sunkiai atremiamą argumentą – prokurorai ir teisėjai priėmė sprendimą spaudžiami Seimo politikų.
Seimo komisijos nariai negali to nežinoti, todėl kyla klausimas, ar Seimo komisijos nariai sąmoningai nedaro teisės reikalavimus pažeidžiančių veiksmų.
Kaip matyti iš pranešimų žiniasklaidoje, galimai korumpuotų asmenų sąrašas neapsiriboja tik savivaldybe. Tarp asmenų, pažymėtų „juodojoje buhalterijoje“, save surado ir vienas šią bylą tiriančios Seimo komisijos narys, pareikšdamas, kad jis esąs galbūt penkioliktas. Gal siekiama sužlugdyti bylą ir taip išgelbėti „juodojoje buhalterijoje“ įrašytus politikus? Gal tikimasi, kad sueis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai? Tai Lietuvos valdžiai būdinga praktika: pradedant „Jangilos“ pinigų plovimo istorija ir baigiant „Draugystės“ privatizavimu.
Kaip rašoma pareiškime, jau tapo įprasta, kad Seime yra dangstoma galimai nusikalstama veikla – pastaraisiais metais nė karto nebuvo duotas sutikimas įtariamuosius Seimo narius patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tokie atsisakymai pažeidžia Konstituciją, nes Seimas vietoj teismo įvertina, kad nėra kaltės įrodymų.
Pasinaudodami tuo, kad buvo paskirtas generalinis prokuroras, patvirtinęs teisės viršenybės ir žmogaus teisių apsaugos principus, raginame jį realizuoti suteiktus įgaliojimus ir priimti sprendimus, kuriais būtų nutrauktas Seimo politikų žaidimas baudžiamąja byla ir bandyti, jei dar įmanoma, šią bylą išgelbėti, pabaigiant ikiteisminį tyrimą ir ją perduodant teismui.
Jei tarp įtariamųjų būtų Seimo narių ir Seimas neduotų sutikimo juos traukti baudžiamojon atsakomybėn, raginame prokurorus išnaudoti esamas teisines priemones, pavyzdžiui, per teismą (ikiteisminio tyrimo teisėją) kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar toks Seimo aktas neprieštarauja Konstitucijai.
