Seime baigiama palaidoti idėją artimiausiais metais įvesti abonentinį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) mokestį. Politikai nuogąstauja, kad dar viena rinkliava supriešintų visuomenę.
Seimo valdybos sudaryta darbo grupė, turinti iki liepos parengti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisų projektą, rengiasi pasiūlyti iš įstatymo visai išbraukti abonentinį mokestį kaip vieną iš pajamų šaltinių ir įtvirtinti visuomeninio transliuotojo finansavimą iš valstybės biudžeto.
"Abonentinio mokesčio idėja - ne tik mirusi, bet ir visai palaidojama, - Eltai sakė darbo grupės narys, Seimo vicepirmininkas liberalcentristas Gintaras Steponavičius. - Nekeisti įstatymų, kurie neįgyvendinami, būtų kvaila".
Pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, Darbo partijos frakcijos nario Jono Liongino, darbo grupė neišgirdo argumentų ir racionalių paskaičiavimų, kodėl būtina įvesti abonentinį mokestį. "Jei pradedame vykdyti mokesčių reformą, įvesti dar vieną specialų mokestį gyventojams nebūtų logiškas žingsnis", - sakė parlamentaras.
"Pensininkui, kuris žiūri ne Lietuvos televiziją, o tik TV3 ar LNK, negalėčiau pasakyti, kodėl reikia mokėti 10 ar 15 litų", - Eltai aiškino J. Lionginas. Anot jo, LRT šiuo metu gauna "didelius pinigus" iš valstybės biudžeto ir reklamos, todėl esą tik atsisakius komercinių pajamų būtų galima kalbėti apie abonentinį mokestį.
Darbo grupės siūlymu visuomeninis transliuotojas būtų finansuojamas iš biudžeto. Nors esą LRT gaunamos komercinės lėšos iškreipia rinką, dalį transliuotojo gaunamų pajamų turėtų sudaryti įplaukos iš reklamos. Didėjant finansavimui iš biudžeto numatoma riboti komercines pajamas.
Socialdemokratės Irenos Šiaulienės įsitikinimu, LRT finansavimas yra kompleksinis klausimas, ir "vien konvencinio mokesčio įvedimas neišspręstų problemų". Pasak Seimo narės, kartu reikėtų kalbėti apie visuomeninio transliuotojo programų turinį, misijos įgyvendinimo kokybę. "Atsiradus abonentiniam mokesčiui, nepatenkintųjų LRT programomis atsirastų dar daugiau", - tvirtino parlamentarė.
Paklaustas, ar didėjantis finansavimas iš biudžeto nesustiprins LRT priklausomybės nuo valdžios, G. Steponavičius pažymėjo esąs už tai, kad būtų įtvirtintas ilgalaikis visuomeninio transliuotojo finansavimo planas. Kartu esą "reikėtų atsispirti visoms pagundoms ir mėginimams performuoti valdymo modelį".
Darbo grupei priklausantis LRT generalinis direktorius Kęstutis Petrauskis Eltai sakė, jog bus svarstomi įvairūs variantai, kaip užtikrinti kuo labiau nepriklausomą nuo politinių sprendimų finansavimą iš biudžeto. Viena iš galimybių - skirti LRT tam tikrą dalį iš azartinių lošimų gaunamų biudžeto įplaukų.
"Abonentinis mokestis garantuotų didesnę finansinę nepriklausomybę nuo politinės įtakos. Seimas arba Vyriausybė gali bet kada nuspręsti sumažinti arba padidinti finansavimą, - kalbėjo K. Petrauskis. - Bet reikia realiai įvertinti bendrą situaciją šalyje. Stebint dabartinę diskusiją dėl mokesčių reformos matyti, kaip sunku įvesti nors ir laikinus, bet papildomus mokesčius. Lietuva - gana skurdus kraštas. Kiekvienas žmogus abonentinį mokestį suprastų kaip papildomą mokestį. Visuomenės supriešinimas dabar nereikalingas".
2005-aisiais LRT iš valstybės biudžeto skirta 38 mln. litų. Praėjusiais metais LRT gavo 20 mln. litų komercinių pajamų, šiemet tikimasi dešimtadaliu didesnių įplaukų iš komercinių šaltinių.
"Kodėl piliečiai turi mokėti mokesčius, kad kažką išlaikytų, kai patys galime užsidirbti? Juoba kad dirbame efektyviau nei komerciniai transliuotojai - su tokiu pačiu biudžetu išlaikome po du radijo ir televizijos kanalus, orkestrą, vaikų chorą, didžiulius archyvus, kelias viešąsias įstaigas", - vardijo K. Petrauskis.
Prezidentas Valdas Adamkus yra pareiškęs, kad palaikys tokį LRT finansavimo modelį, kuris užtikrintų LRT nepriklausomumą - ir nuo komercinių struktūrų, ir nuo politikų. Teigiama, kad būtent abonentinis mokestis užtikrintų visuomeninio transliuotojo finansinę nepriklausomybę.
Lietuvos radijo ir televizijos įstatymas numato mišrų visuomeninio transliuotojo finansavimą - iš biudžeto asignavimų, komercinių pajamų ir abonentinio mokesčio. Kuo didesnė būtų surenkamo abonentinio mokesčio dalis, tuo mažiau turėtų būti skiriama iš valstybės biudžeto. Tačiau įvesti abonentinį mokestį kasmet nesiryžtama, nors, R. Pakalnio teigimu, "dauguma modernių Europos valstybių" taiko būtent tokį mišrųjį variantą.
Praėjusių metų pabaigoje Seimas jau penktą kartą dar metams - iki 2006 metų sausio 1 dienos atidėjo naują LRT finansavimo tvarką, mat kol kas neapibrėžta, kaip konkrečiai būtų surenkamas ir administruojamas abonentinis mokestis.
Anksčiau buvo siūloma rinkti 4-6 litus per mėnesį siekiantį abonentinį mokestį arba jį įskaičiuoti į elektros energijos tarifą. Pagal ankstesnį planą tokią rinkliavą turėtų mokėti visi namų ūkiai, turintys televizorių. Kai kurioms socialiai remtinoms visuomenės grupėms žadėta taikyti nuolaidas.
Abonentinis mokestis egzistuoja beveik visose Europos Sąjungos šalyse ir kai kuriose kitose valstybėse. Pagal vietos įstatymus abonentinį mokestį privalo mokėti visi gyventojai, kurie turi radijo ar televizijos imtuvą. Ateityje numatoma imti mokestį ir už personalinius kompiuterius, nes juos taip pat galima naudoti programoms žiūrėti ar klausyti.
ELTA
