Kai tik manieji plaukai pradėjo sparčiai slinkti, galutinai apsisprendžiau: nenori augti - na ir nereikia! Pradėjau skustis visai plikai. Pasikeitus mano išvaizdai, pasikeitė ir aplinkinių požiūris į mane. Kartą nepavyko sutvarkyti kliento kompiuterio ir šis už akių išvadino mane banditu, mafioziu ir panašiai. Tačiau vienas nesenas nutikimas mane pribloškė galutinai.
Einu kartą pro kaimyninį penkiaaukštį. Antrojo aukšto balkone rymo vyrukas, šalia jo, letenomis atsirėmęs į balkono turėklą, didžiulis vilkšunis. Šuo nuobodžiai dairosi ir loja ant praeivių. Vyrukas kalbasi su juo tarsi su gyvu žmogumi. Aš iš pradžių net pamaniau, kad balkone dar kas nors yra, tačiau ne, šeimininkas kalbasi su savo augintiniu. Ir štai man praeinant pro balkoną šuo kelissyk amteli, o šeimininkas jį sudraudžia:
- Ko loji? Matai, dėdulė eina nusiskutęs plikai kaip aš (ir tapšnoja delnu sau per skustą galvą). Vadinasi, savas! O tu loji... begėdi!..
