Kultūros paveldo centro (KPC) archeologai šalia Telšių miesto atrado nežinomą senovės gyvenvietę, iš kurios žmonės vėliau kėlėsi į dabartinę Telšių teritoriją.
Viduramžių gyvenvietę archeologai aptiko Džiuginėnuose, maždaug už 4 kilometrų į vakarus nuo Telšių miesto centro. Archeologas Bronius Dakanis BNS sakė, kad atrasta gyvenvietė - staigmena, nes apie ją anksčiau nebuvo jokių duomenų. Spėjama, kad 9-14 amžiaus gyvenvietė galėjo būti paskutinė, iš kurios žmonės kėlėsi prie Masčio ežero ir įkūrė Telšių miestą.
Istoriniuose šaltiniuose Telšiai minimi nuo 1450 metų. Pirmoji žinutė apie Telšius randama Liudviko Jucevičiaus paminėtame žemaičių seniūno Jono Kęsgailaičio Telšių aprašyme.
Tyrinėjant kalvą šalia Telšių miesto kapinių, rastas iki pusės metro storio 9-14 amžiaus kultūrinis sluoksnis su lipdytomis ir žiestomis ornamentuotomis puodų šukėmis, molio ir tinko gabalais, žvėrių ar gyvulių kaulais. Rastas itin retas žalvarinis papuošalas - pakabutis. Pasak B. Dakanio, labai panašus 2-3 amžiaus pakabukas buvo rastas Šilutėje.
Atrastoji gyvenvietė nėra anksčiausia Telšių apylinkėse. Už 300 metrų į šiaurės rytus nuo jos stovi Džiuginėnų piliakalnis, vadinamas Džiugo kalnu, su gyvenviete, kurioje žmonės įsikūrė jau pirmajame tūkstantmetyje. Už 300 metrų į rytus yra Džiuginėnų yra Siraičių viduramžių kapinynas. Netoli piliakalnio 1901 metais buvo rastas 11-12 amžiaus dirbinių lobis.
Dauguma ankstyvųjų Lietuvos miestų kūrėsi kiek atokiau nuo archeologinių vietų kompleksų, prie svarbių kelių, patogesnėje gamtinėje aplinkoje, pvz., Plungė - netoli Gandingos, Kretinga - Audulių, Šiauliai - Aleksandrijos.
BNS
