Paulas Krugmanas, 2008-jų ekonomistas nobelistas, savo bloge balandžio 15-ją parašė: „Aha. Atrodo, aš pasiekiau tą lygi, kai galiu kelti sumaištį, vien teigdamas tai kas akivaizdu“.
Krugmanas pareiškė, kad Austrijos finansai bus pamauti ant šakių todėl, kad Austrijos bankai paskolino Rytų Europos valstybėms arti 220 milijardų dolerių. Tai prilygsta maždaug 65% Austrijos bendrojo vidaus produkto (BVP). Pvz., Švedijos bankai į Rytų Europą yra sukišę tiktai 20% Švedijos BVP ekvivalentą. Krugmanas savo bloge pateikia iškalbingą diagramą.
Kadangi Krugmanas perspėjo, jog keberiokšt gali būti ir Airijai, sušurmuliavo Airijos spauda.
Nevalstybine, bet 75% lietuvių suprantama kalba šakių keberiokšt esmė išdėstyta čia.
Iškart prisiminiau vieną ekspertą, kuris teigė, kad Gorbačiovo perestrojkos laikais, kai SSRS žlugimas beveik niekam nesisapnavo, į KGB kontroliuojamus Austrijos bankus buvo pervesti milijardai „medinių“ rublių (suprask, sovietinių, į jokias valiutas nekonvertuojamų). Komunistinei imperijai subyrėjus rubliai plūstelėjo į Rusiją kaip kapitalas, skirtas įmonėms supirkinėti. Partijos auksas, taip sakant.
Kažin kodėl Austrijos finansų sistemą prijunko prie pokomunistinės erdvės? Seni ryšiai, seni tarpininkavimo kanalai, ar ne? Austrija buvo sovietų okupuota iki 1955 m. ir po to išliko pamėgtas KGB „draustinis“.
Replika ne į temą. Nuo tų laikų, kada lotynų kalba kai kuriose Habsburgų valdose (pvz., Vengrijoje) buvo antra šnekamoji, išliko posakis: „Bella gerant alii, tu felix Austria, nube“ – „Lai kiti kariauja, o tu, laimingoji Austrija, tuokis“. Politinių tikslų galima pasiekti monarchų vedybomis. Galima ir taip suprasti: tuokis – vadinasi, siek įtakos savo kraičiu. Ką gi, kraitis išdalytas, belieka laukti ant šakių atneštos grąžos. Kitas lotynizacijos laikų posakis: „Finis Austriae“ – „Galas tau, Austrija“. Bet gal nebankrutuos Austrija?
Replika į temą. Pacituosiu komentarą savo straipsniui apie „partizanišką“ euro įvedimą. Aš rašiau:
„Greituoju būdu“ įvedus eurą ES narėse, kurios neatitinka dabartinių griežtų reikalavimų, šioms šalims atkristų galvos skausmas dėl savų valiutų kurso. Pavyzdžiui, TVF paskolų gavėja Latvija dabar dalį paramos eikvoja lato stabilumui palaikyti. Jeigu Rytų Europoje cirkuliuotų euras, TVF sutaupytų paramos ir nesuktų galvos dėl labai blogo savo įvaizdžio tais atvejais, kai pagalba siejama su reikalavimu devalvuoti nacionalinę valiutą. Taigi TVF perša pasiūlymą, kad ekonomiškai stipresnės ES šalys taptų silpnesniųjų valiutiniais vilkikais. Kita vertus, toks pasiūlymas, jei būtų įgyvendintas, nepadidintų euro patikimumo. Agituodama švelninti euro įvedimo sąlygas, Lietuvos valdžia pjauna šaką, ant kurios norėtų saugiai atsisėsti.
Reikalus išmanantis skaitytojas komentavo:
wwww
2009-04-16 14:31:54
Gerbiamas autoriau, rupinimasis euro stabilu yra subiurokratejusiu konservatyviu eurobiurokratu ir ECB funkcionieriu "atmazas", o ne objektyvi priezastis neleisti isivesti euro ES naujokems. Kol JAV i pinigu rinka ismetineja simtus milijardu is viso nieko nepadengtu doleriu, tol samprotavimai, kad kazkokios nuskurusios salys, kurios euro zonojo sudarytu geriausiu atveju 10 proc. visos eurozonos ekonomikos, gali pakenkti euro stabilui yra visiskas absurdas. Euro stabilumui neplayginamai daugiau kenkia ant bankroto slenkscio esancios Graikija su Airija
--
Į sąrašą įtraukime ir Austriją.
Kažin, ant ko stovi euras, jeigu tiek euro zonos šalių griauna jo pamatus? Velnias, nepaklausiau šito Dalios Grybauskaitės, kai ji buvo užklydusi į balsas.lt.
