paulas krugmanas
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „paulas krugmanas“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „paulas krugmanas“.
Euro zonos augimas – ar laikas džiaugtis?
Daugelis šios akimirkos laukė ilgus metus. Po ilgiausios recesijos nuo pat euro zonos įkūrimo ekonominis blokas praėjusią savaitę pagaliau galėjo pasigirti ketvirtiniu augimu. Ar džiuginantys vieno ketvirčio rezultatai suteikia pagrindą tikėtis stabilaus ir ilgalaikio augimo, klausia „Der Spiegel“. Praėjusių metų gegužę Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi trumpai ir aiškiai pareiškė - „blogiausia liko praeityje“. Po šio pareiškimo euro zonos ekonomikos nuosmukis tęsėsi dar vienus metus.
Taupymo iliuzija
Robertas Skidelsky / Project-syndicate.org Įsitikinimas, esą vardan būsimos naudos verta imtis skausmingų žingsnių, turi gilias istorines šaknis. Nuo pat Adamo Smitho laikų ekonomikos veikaluose buvo garbinamas taupumas. Taupymo svarba yra itin sureikšminama ekonominio sunkmečio laikais. „Leiskite žlugti darbo vietoms, akcijoms, ūkininkams ir nekilnojamojo turto bendrovėms, tai leis pašalinti puvėsį iš sergančios ekonomikos sistemos.
Ekonomistas A. Vanagas: Baltijos šalių politikams nelygybė nerūpi
Baltijos valstybių sprendimą su finansų krize tvarkytis mažinant viešąsias išlaidas ir vykdant vadinamąją „vidinę“ devalvaciją vieni ekonomistai vadina sėkme, kiti – pavyzdžiu, kaip nereikia daryti.
Iš trijų valstybių dėl krizės didžiausius nuostolius patyrė Latvija.
Nobelio premijos laureatas P. Krugmanas: diržų veržimas tik gilina krizę
Vienas žymiausių šių laikų ekonomistų, 2008 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas parašė populiarią ir išskirtinę knygą apie šiuolaikinę ekonomiką, pasaulinę recesiją, finansų, skolų bei euro krizę, lėtą atsigavimą ir pavojus, slypinčius netikusiuose valdžios ir bankininkų sprendimuose.
Kas geriau įveikė krizę: Islandija ar Baltijos šalys?
Netyla debatai dėl vadinamojo „Islandijos stebuklo“. Vienoje pusėje stovi tyrimų centro „Council on Foreign Relations“ (CFR) geoekonomikos komanda, teigianti, kad Islandija pasirodė prasčiau nei trys Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija, kitoje – Nobelio ekonomikos premijos laureatas Paulas Krugmanas, kurio manymu, Islandija pasiekė geresnių rezultatų nei trys Baltijos tigrės.
Iš pažiūros šis ginčas atrodo nuobodus ir pernelyg techniškas, tačiau jo reikšmė yra itin svarbi.
Estijos prezidentą papiktino P. Krugmano manipuliacijos statistika
Ekonomikos Nobelio premijos laureato Paulo Krugmano nedidelis tinklaraščio įrašas „Estonian Rhapsody“ sukėlė audringą Estijos prezidento Toomaso Hendriko Ilveso reakciją socialiniame tinkle „Twitter“ . Pakankamai reprezentatyvi diskusija išsivystė ir P. Krugmano minėto įrašo komentaruose. Kadangi Baltijos valstybių ekonominė raida yra labai svarbi ir šio tinklaraščio tema, atsiliepdami į vieną iš Krugmano informacijos komentarų, pateikiame papildomos informacijos diskutuojamu klausimu.
Estijos prezidentą papiktino P. Krugmanas: Š...ime ant rytų europiečių
Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pasipiktino ekonomikos Nobelio premijos laureato Paulo Krugmano tinklaraščio įrašu, kuriame jis pašiepia naują Estijos kaip „geriausio taupymo šalininkų pavyzdžio“ statusą, skelbia „Foreign Policy“. Prezidentas savo pyktį išreiškė „Twitter“ paskyroje. „Rašykime apie tai, apie ką nieko nežinome ir būkime pasipūtę, nepakenčiami ir globėjiški: vis dėlto, jie visi yra rytų europiečiai.
P. Krugmanas: išvengėme recesijos, bet ne depresijos
Ekonomistas Paulas Krugmanas tvirtina, kad euro zona turi atsisveikinti su Graikija. Toks žingsnis būtų naudingas abiems pusėms.
„Žinoma, pirmieji metai po Graikijos pasitraukimo iš monetarinės sąjungos būtų siaubingi, tačiau nematau kitų alternatyvų“, - sako P. Krugmanas.
Anot jo, Graikijos pasitraukimas išprovokuotų paniką kitų šalių bankinėje sistemoje, tačiau ją galėtų sutramdyti Europos Centrinis Bankas (ECB), kuris gali užtikrinti finansų sistemos dalyvių likvidumą.
Europos ekonominė savižudybė
Šeštadienį pasirodė „The Times“ straipsnis apie naują fenomeną – savižudybes, kurias nulėmė Europos skolų krizė. Nedarbas, nesėkmės versle ir smunkantis pragyvenimo lygis verčia žmones imtis kraštutinių priemonių. Ekonomikos Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas dienraščiui „The New York Times“ sakė tikįs, kad ne vienas žmogus perskaitęs tą straipsnį, prieš akis išvydo platesnį reiškinio paveikslą.
„Swedbank“ prezidentas: dirbame lyg prieš baisiausią scenarijų
„Padėtis Baltijos šalyse jau stabilizavosi, bet ir šiandien dirbame taip, lyg prieš baisiausią scenarijų“, – trečiadienį Stokholme atidarydamas „Swedbank“ metinę ekonomikos konferenciją sakė banko prezidentas Michealas Wolfas.
Pasak banko vadovo, tai scenarijus, pasikartojantis kas 25 metus. Jis nelaukiamas ir labai grubus – bendrojo vidaus produkto kritimas, aukštas nedarbo lygis, būsto kainų kritimas daugiau nei 30 proc., devalvacija Latvijoje ir Lietuvoje, Graikijos krizė.
REKLAMA
REKLAMA