Latvija turės Rygos istorinio centro įstatymą. Jo projektas jau svarstomas Seime ir artimiausiu metu, kaip tikisi paveldo apsaugos specialistai, turėtų būti priimtas.
Įstatymas, pasak Latvijos valstybinės kultūros paminklų saugojimo inspekcijos vadovo Jurio Dambio, suteiks didesnių garantijų Rygos istoriniu centru vadinamam senamiesčiui, padės įgyvendinti šios teritorijos išsaugojimo ir plėtros 2002-2020 metais viziją.
1997 metais Rygos istorinis centras buvo įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą, tačiau kovos tarp paveldosaugininkų ir turtingųjų investuotojų, siekiančių naujomis statybomis ar perstatymais bjauroti senamiestį, vis įsiplieskia. Tikimasi, kad priimtas įstatymas čia tars savo galingą žodį - visiems ims galioti vienodos taisyklės ir vienoda atsakomybė.
Ruošdama Rygos senamiesčio išsaugojimo ir plėtros viziją 18-kai metų, Latvijos valstybinė kultūros paminklų saugojimo inspekcija atliko milžinišką tiriamąjį darbą - suinventorino visus pastatus (jų daugiau kaip 4 tūkst. 500), nustatė kiekvieno jų vertę. Taip pat buvo išryškintos ir įvardytos neigiamos tendencijos. Visa medžiaga sudaro 50 tomų.
Komentuodami Rygos senamiesčio viziją, Latvijos valstybinės kultūros paminklų saugojimo inspekcijos vadovai pabrėžia siekį išsaugoti šios miesto dalies gyvybę, kad sostinės istorinis centras netaptų architektūros muziejumi. Jau dabar yra nemažai tuščių senovinių gyvenamųjų pastatų. Turtingieji supirko butus, pradėjo restauraciją, bet dėl lėšų trūkumo ar kitų priežasčių namai taip ir stovi nebaigti restauruoti, nežinia ko laukdami. Naujuoju įstatymu ketinama įteisinti draudimą keisti senamiesčio pastatų funkciją: jeigu pastate buvo butai - butai ir turi likti, nekalbant, žinoma, apie pirmuosius aukštus, kurie jau ir dabar tarnauja visuomenės poreikiams - įrengta daugybė jaukių kavinių, mažų parduotuvyčių su autentiškais langais - milžiniškomis vitrinomis, kaip kad Vilniaus senamiestyje, ten senovinių namų fasadų niekas nebjauroja.
Latvijos paveldosaugininkai iš esmės nėra nusistatę prieš naujas statybas Rygos senamiestyje. Tačiau jeigu kas nors ir statoma, tai turi būti paties aukščiausio lygio architektūra, o ne kokios nors kompiliacijos ar imitacijos. Ryškiausias neigiamas pavyzdys - Rygos rotušė. Per karą ji buvo apdegusi, apgriausta, o po karo ir visiškai nugriauta. Dabar - atstatyta pagal fotografijas ir kitą ikonografinę medžiagą. Vėl stovi rotušė, bet ji neturi jokios paveldosauginės vertės, sako inspekcijos vadovai. Tai - melas, dekoracija.
Latvijos valstybinė kultūros paminklų saugojimo inspekcija labai glaudžiai bendradarbiauja su žiniasklaida. Jei tik kas nors, turėdamas gerų ryšių su valdžios institucijomis, bando jėga brautis į senamiestį - sumano statyti kokį nors visiškai netinkamą "griozdą", tuojau pat šie kėslai paviešinami. Paveldo apsaugos specialistus remia ir Žalieji, ir visuomenė. Kartą net kelias savaites Žalieji gyveno vejoje pasistatytoje palapinėje, protestuodami prieš ketinimus visuomenės poilsiui skirtoje vietoje kažką netinkamo statyti, surinko per dešimt tūkstančių protesto parašų. Statyboms buvo užkirstas kelias.
Rygos senamiesčio gatvėmis visuomeninis transportas nekursuoja. Automobilių įvažiavimo kaina - 5 latai. Siūloma sukurti specialų fondą, kurio lėšos būtų naudojamos senamiesčio priežiūrai.
Su savo sukurta Rygos senamiesčio apsaugos ir plėtros vizija, konkrečiomis pastangomis Latvijos valstybinės kultūros paminklų saugojimo inspekcijos darbuotojai supažindino grupę Lietuvos žurnalistų. Pažintinę kelionę į Latvijos sostinę surengė Lietuvos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas.
ELTA
