Aurelija Žutautienė
Iš pirmo žvilgsnio Vaidutis Balčiūnas (45 m.) šiuo metu atlieka bausmę Pravieniškėse. Iš kitų kalinių išsiskiria tuo, kad ir nelaisvėje kuria. Jo rankose gimsta maži ir dideli meno kūriniai: įvairiausios skulptūros (dažniausiai - Rūpintojėliai), koplytėlės, kitokie mieli daikčiukai.
Kitados Vaidutis dirbo staliumi. Pirmieji bandymai prakalbinti medį nebuvo sėkmingi. Bareljefas su moters veido kontūrais neatrodė dailus. Tačiau tai buvo tik pradžių pradžia. Vyriškį užvaldė noras nepasiduoti, kurti, jis puikiai suvokė, jog lengvai nieko nepasieks.
Į koloniją V. Balčiūnas pateko prieš ketverius metus. Teismas Vaidutį apkaltino tyčine žmogžudyste ir nuteisė kalėti 12 metų. Vyriškis dėl to kaltina degtinę, tačiau ir savęs neteisina. Jis iki šiol sakosi negalįs prisiminti, kaip tai atsitiko. Žino tik tiek, jog buvo išgertuvės, buvo moteris, o paskui ji... rasta nebegyva.
Dabar kasryt
Vaidutis eina į studiją. Taip administracijos paskirtas, savo rankomis įrengtas patalpas pavadino Vaidutis ir jo kolegos menininkai. Toks rytmetinis ritualas - lyg kasdienis ėjimas į darbą. Studija vyriškiui labai primena namus - čia jis tarsi atsiriboja nuo "zonos" gyvenimo, neretai, įnikęs į savo darbą, net pamiršta kur esąs. Kasryt eidamas čia, jis jau žino, ką veiks visą dieną.
- Kalėjimas, kuriame praleidau lygiai ketverius metus, manęs nepakeitė, - tvirtai įsitikinęs nuteistasis. - Koks buvau, toks likau iki šiol. Man neteko nukentėti nuo likimo brolių, nepatyriau didelių sukrėtimų. Manau, jog čia degraduoja tiktai dvasiškai silpni žmonės - stiprūs blogiui nepasiduoda. Svarbiausia, jog mano laikas tuščiai nebėga - aš dirbu, kuriu, o tai nepaprastai malonus dalykas...
Atokvėpio valandėlėmis Vaidutis kartu su kitais kuriančiais kaliniais mėgsta išgerti stiprios arbatos. Dvi degtukų dėžutes arbatžolių užplikinus puslitriu vandens ir porą minučių palaukus, galima mėgautis kvapniu gėrimu. Iškart pagerėja nuotaika, dingsta liūdesys...
Vaidutis stengiasi negalvoti apie bausmės laiką, kurio pabaiga dar labai toli, tačiau kartais vis dėlto negali nuvyti minties, jog po kokių trejų ar ketverių metų ir jam atsivers vartai į laisvę, gal bus paleistas lygtinai. Tačiau teigia pats niekuomet neišdrįsiąs kreiptis į prezidentą dėl malonės suteikimo. Esą neturįs tokios teisės, pats sau negalįs atleisti už tai, ką padarė. Vaidutį, jo paties įsitikinimu, teisė du teismai. Vienas ilgam pasodino už grotų, o kitas, kurio teisėjas buvo jis pats, visam gyvenimui nuteisė dvasią... Šiam nuosprendžiui amnestijos niekada nebus.
Vaidutis negali pasakyti, kokie darbai jam patys mieliausi. Jis vienodai rimtai imasi drožti tiek didžiulę Rūpintojėlio skulptūrą, tiek miniatiūrinę koplytėlę ar kokį paprastą suvenyrą, tačiau pripažįsta, jog maloniausia dirbti gavus užsakymą. Vieną tokį užsakymą jam pateikė... nuteistieji. Jie paprašė išdrožti Rūpintojėlį. Skulptūra šiuo metu puošia Pravieniškių antrosios SRPDK, kurioje Vaidutis atlieka bausmę, kiemą. Vyriškis negali suskaičiuoti, kiek darbų, kuriuos vadina savo vaikais, yra išdrožęs, tačiau žino, jog daug jų yra iškeliavę net į užsienį. Vaidučiui vienodai lengvai pasiduoda tiek ąžuolas, tiek uosis, tačiau maloniausia "kalbinti" liepą, drebulę, beržą...
