Remigijaus RAINIO ir Rolando ŠMIGELSKIO fotoreportažas
Pagal Rytų kalendorių Kiaulė savo postą Žiurkei užleis vasario 7-ąją. Tagi tik tą dieną prasidės žiurkės metai, kurie žada sėkmę darbštiems, sumaniems ir taupiems žmonėms. Žiurkė yra taupumo pavyzdys, todėl astrologai siūlo po šventinių vaišių, nemesti maisto likučių, o atiduoti jį beglobiams gyvūnams.
Astrologai taip pat pataria Naujuosius metus sutikti gausiose kompanijose, pasipuošus naujais geltonų atspalvių rūbais ir žėrinčiais deimantų vėriniais, o laikrodžiui mušant vidurnaktį, būtinai krimstelėti artimiausiam kaimynui į mažąjį rankos pirštelį.
Na o deratizacijos (arba kitaip - graužikų naikinimo) paslaugas teikiančios Kauno profilaktinės dezinfekcijos stoties vadovė Albina Dlugoborskienė kas 12 metų besikartojančių Žiurkės metų nesureikšmina, nes šiaip jau žiurkių daugėja kasmet, nepriklausomai nuo metų globėjo pavadinimo.
Su graužikais kovojantys specialistai kasmet juos skaičiuoja du kartus - rudenį, kai žiurkės ir pelės iš laukų sulenda į pastatus, ir pavasarį, kai vadas išvedusi kenkėjų populiacija - pati gausiausia. Graužikų pamėgtame objekte tris paras iš eilės statomi spąstai, o į juos įkliuvusiųjų skaičius dalijamas iš gaudyklių išdėstymo ploto. Taip gaunamas užkrėstumo koeficientas, kuris parodo žiurkių ar pelių skaičių 100 kvadratinių metrų. 1994 metų rudenį šis koeficientas Kauno miesto teritorijoje buvo 0,09, o šiemet jis išaugo iki 0,58. Tai reiškia, kad žiurkėms palankūs ne tik jų vardu pavadinti metai, bet ir visas kitas laikotarpis.
Šių gyvūnėlių nėštumo periodas trunka vos 21 parą, tada pasaulį išvysta 5 - 6 naujagimiai žiurkiukai. Graužikams išgyventi ir sėkmingai daugintis padeda maisto ir vandens gausa, nesunkiai susirandamas prieglobstis. Gerėjant žmonių gyvenimui, vis daugiau nesuvartoto maisto atsiduria šiukšlių konteineriuose, kur jis lengvai prieinamas ne tik benamiams, bet ir žiurkėms, o buvusių gamyklų teritorijos tampa uodeguotosioms saugiu prieglobsčiu.
Iki 1994 metų graužikų naikinimas buvo privalomas, todėl visos įmonės, įstaigos bei organizacijos su dezinfektoriais buvo sudariusios deratifikacijos sutartis. Dabar tai privalu tik maisto pramonės įmonėms, o visoms kitoms bendrovėms sudaryti graužikų naikinimo sutartis tik rekomenduojama. Tad vis daugiau organizacijų "taupo" savo lėšas ir leidžia kenkėjams veistis jų valdose.
Kauno mieste žiurkės labiausiai plinta senuosiuose rajonuose, tad "žiurkingiausiomis " vietovėmis įvardijamos Vilijampolė, Šančiai, Panemunė ir Petrašiūnai. Miesto centre vis daugėja po žeme gyvenančių vandeninių žiurkių, kurios yra gerokai didesnės už savo juodąsias ir rudąsias gentaines.
Žmogui pavojingos visos žiurkių rūšys, nes šie gyvūnai perneša infekcines ligas. Nors uodeguotosios nuo seno laikomos maro pernešėjomis, tačiau jau daug metų mūsuose neužregistruotas nei vienas šios pavojingos ūminės infekcinės ligos atvejis. Dažniau žiurkės perneša salmoneliozės sukelėjus, o pastaruoju metu - platina pasiutligę. Tad pasiutlige žmones užkrečia ne tik ja sergantys šunys ar į miestą atklydę laukiniai žvėrys, bet ir žiurkės ar net pelės, kurias vis dažniau "krimsteli" šia pavojinga liga užsikrėtę usūriniai šūnys bei lapės. Šalyje jau yra buvę atvejų, kai žiurkės pasiutlige užkrėtė naujagimius. Graužikus prie mažylių vilioja nuo jų sklindantys pieno kvapas, o net ir į pirštelį miegančiam mažyliui įkandusi žiurkė gali perduoti baisią ligą.
Žiurkiena kinų restoranams netiekiama
Nors Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis yra UAB, tačiau iš savo "sumedžiojamų" graužikų praktinės naudos neturi. Kol kas nei vienas kailių salonas nepageidavo žiurkių kailiukų madingiems kailinukams pasiūti, o kinų restoranai - neprašė žiurkienos savo meniu papildyti.
32 šios įmonės darbuotojai į sutartyse numatytus objektus išvyksta kasdien. Ypač sunku gaudyti vandenines žiurkes, nes niekada negali žinoti, kur ir kada šie atsargūs ir protingi gyvūnai išlįs. Gaudyklės vandens žiurkėms požeminiuose kanaluose kabinamos keli centimetrai virš vandens lygio. O ir kitų rūšių uodeguotųjų naikinimas yra ganėtinai ilgai užtrunkantis darbas. Pirmiausiai pagal specialią metodiką nustatoma, kiek ir kokios rūšies gyvūnų čia įsikūrę, nes nuo to priklauso į masalą dedamų nuodų kiekis. Į specialias dėžutes dedamas graužikų mėgstamas maistas, kuriame įmaišoma 0,05 procento nuodų (tiek mažai dedama todėl, kad žiurkė nepajustų nuodo ir vartotų jį kaip maistą). Masalas specialiai įtvirtinamas, kad graužikas jo neišsitemptų iš dėžutės, kur jis lengvai būtų pasiekiamas tiek vaikams, tiek naminiams gyvūnams. Tiesa, mažyliai, šuniukai ar kačiukai rimtai apsinuodytų tik jeigu suvalgytų didelį kiekį apnuodyto maisto. Be to, į masalą dedama karčios medžiagos, kurią pajutęs žmogus masalą būtinai išspjauna, o graužikai šio kartumo nejaučia. Masalai gaminami rausvos ir mėlynos spalvos. Rausva spalva žiurkės viliojamos patalpose, o melsvieji masalai naudojami atvirose vietovėse, nes šios spalvos nemėgsta paukščiai. Žiurkėms siūlomos "užkandėlės" pagardinamos specialiais jas viliojančiais kvapais, tačiau prie naujo maisto šie gyvūnai pratinami kelias dienas. Tad tenka išlaukti, kol specialiai joms paruošto masalo uodeguotosios prisiės tiek, kad jų organizme susikauptų mirtina veikliosios medžiagos dozė.
Žiurkių nuodai skystina kraują, kol gyvūnai miršta nuo nebesulaikomų kraujosruvų. Analogiškus preparatus kraujo skystinimui vartoja kraujagyslių užkalkėjimo ligomis sergantys žmonės, tačiau juos prižiūrintys gydytojai kontroliuoja, kad pacientų neištiktų mirtis. Žiurkės mirtiną nuodų dozę sukaupia per 5 - 7 dienas, tačiau gyvūnai maitinasi ir kitur aptinkamais produktais, todėl procesas gali užtrukti ir ilgiau.
Anksčiau prieš žiurkes sėkmingai buvo naudojamas Šveicarijoje gaminamas preparatas, kuriuo apsinuodiję graužikai mirti išlįsdavo iš savo urvų į atvirą vietą. Mat, preparatas veikė taip, kad uodeguotosioms imdavo trūkti deguonies ir jos ieškodavo gryno oro atvirose erdvėse. Tačiau vėliau šios firmos savininkai savo gamyklą pardavė, nuodo gamybą nutraukė, o veiksmingo pakaitalo iki šiol taip ir nesukurta.
Daugelis į Lietuvą savo produkciją eksportuojančių firmų reklamuoja, kad jų nuodai išvilioja graužikus į lauką, tačiau tai ne visuomet veikia praktikoje. Be to, graužikų populiacija ilgainiui pripranta prie vienos rūšies nuodų, tad protarpiais jie keičiami.
Po grindimis ar kitose sunkiai prieinamose vietose nugaišusių graužikų skleidžiamą smarvę tenka slopinti kvapus sugeriančiais absorbentais, kol gaišena visiškai suirs. Nekantrieji skuba išlupti grindlentes, tačiau kol nustipusi žiurkė surandama, kartais tenka išardyti visos patalpos grindis. Guodžiamasi tik tuo, kad tokiais atvejais senuose namuose atsiranda puiki proga pasikeisti visą grindų dangą. Tad tas šimtas litų, kurio bendrovė vidutiniškai užsiprašo už visišką griaužikų išnaikinimą iš patalpos ar būsto, tikrai nėra dideli pinigai.
Žiurkių "direktorės" patarimas
Kai kurių graužikų nesuvilioja standartiniai masalai, tad jiems bendrovės laboratorijoje kuriamas specialus "meniu". Išrankiausioms žiurkėms kas dieną patiekiamas šviežias masalas, pagamintas iš šviežios ar rūkytos žuvies, bei įvairūs paštetai su nuodų "įdaru". Skirtingai nei pelėms, kurioms nereikia atskiro vandens šaltinio, o užtenka su maistu gaunamo skysčio, priėdusioms žiurkėms būtina atsigerti. Pastebėta, kad žiurkės palieka pamėgtas vietas, jei ten nebelieka joms prieinamo vandens šaltinio.Todėl ši uodeguotųjų savybė panaudojama papildomam jų naikinimui. Į specialias girdyklas pilamas užnuodytas alus, kurį graužikės mielai laka. Dezinfekcijos stoties vadovė Albina Dlugoborskienė juokauja, kad kurios nors išskirtinės pamėgto alaus rūšies žiurkės neturi. Sovietmečiu jos mielai skanaudavo "Žigulinį" alų, o dabar į girdyklas pilamas kuo pigesnio alaus "kokteilis".
Šiuo metu sukurta daugybė įvairiausių spąstų ir gaudyklių, tad "medžioklei" galima pasirinkti tiek gyvagaudžius, tiek graužikus užmušančius įtaisus. Deja, mūsuose vis dar nesukurta utilizacijos sistema, tad su į spąstus pakliuvusiais gyvūnais elgiamasi kaip kas išmano. Kauno profilaktinės dezinfekcijos stoties darbuotojai chloro preparatais nukenksmintus žiurkių ir pelių kūnus užkasa žemėje arba sudegina. Specialaus krematoriumo šalyje nėra net žmonių palaikams kremuoti, tad graužikų gaišenos dažniausiai keliauja į privačių katilinių krosnis. Ir nors gyvūnų globėjai dar nė karto neprotestavo prieš žiaurų elgesį su žiurkėmis ar pelėmis, tačiau "geraširdžiai" namų savininkai kartais gaudyklėmis sugautas pelytes maloningai paleidžia kaimynų valdose. A.Dlugoborskienė prisipažįsta, kad ir jos dukros, kai buvo mažos, atvykusios į šeimos sodybą kaime, garsiai trepsėdavo kojomis ir ragindavo pelytes slėptis, nes "atvažiavo jų direktorė". A. Dlugoborskienė Žiurkės metais linki visiems šalies žmonėms susitvarkyti savo aplinką, užsisandarinti visus būsto plyšelius, nemėtyti maisto, o jeigu jo lieka, atiduoti tiems, kuriems jo trūksta. Tada žiurkės neįsikurs jūsų namuose ir jų vardu pavadinti metai bus sveiki ir laimingi.
