Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Visą praėjusio trečiadienio naktį Kauno miesto 4-osios priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyrai gesino gaisrą, įsiplieskusį Moniuškos gatvės trečiajame name. Tiktai pusę septintos ryto ugnį pavyko visiškai sutramdyti. Liepsnos suniokotame bute buvo rasti trys žuvusiųjų kūnai: Virginijos Šimkevičienės (55 m.) bei brolių Rolando (40 m.) ir Artūro (35 m.) Mockų. Šeimininkės sūnus Robertas Šimkevičius (30 m.) bei jo draugė Jolanta Sentiukienė (26 m.) iššoko iš antrojo aukšto ir rimčiau nenukentėjo. Pirminiais duomenimis, raudonasis gaidys čia įsisiautėjo dėl neatsargaus rūkymo.
Buvo maždaug pusė vienuoliktos vakaro, kai V. Šimkevičienės kaimynė Vanda Beschlebnaja pajuto aitroką degančių skudurų kvapą. Išėjusi į koridorių apsidairė, tačiau nepastebėjo jokio gaisro židinio. Po kiek laiko kažkas šaukdamas ėmė daužyti duris. Moteris pažino Robertą Šimkevičių, kaimynės sūnų, kuris pasakė, jog motinos bute dega trys žmonės. V. Beschlebnaja išpuolė į koridorių, o čia jau sklandė dūmai. Vandos vyras kirviu ir laužtuvu ėmė kapoti degančio buto duris. Jas išlaužus pliūptelėjo didžiulė ugnis. Buvo aišku, jog nė vienam žmogui, buvusiam šiame bute, pagalbos suteikti nepavyks. Moteris susuko gaisrininkų telefono numerį. Kai po penkių minučių nelaimės vietoje pasirodė pirmasis gelbėtojų ekipažas, namo stogas jau degė atvira liepsna. Pamatę, jog vieni su ugnimi nesusidoros, ugniagesiai išsikvietė pastiprinimą. Visą naktį apie degantį namą sukiojosi neblaivios žmogystos. Iš neaiškių sapalionių ugniagesiai suprato, jog gaisro išvakarėse tame bute vyko išgertuvės. Paryčiui ugniagesiai surado trijų žmonių lavonus. V. Beschlebnaja begelbėdama kaimynus paliko atviras savo buto duris, todėl ugnis iš degančio buto persimetė į jos kambarius ir viską sunaikino. Tačiau moteris labiausiai išgyveno, kad dūmuose užduso trys jos kačiukai...
Namo gyventojai sakė, jog tokios nelaimės laukė seniai. V. Šimkevičienės bute be perstojo vykdavo išgertuvės, rinkdavosi įvairiausio plauko valkatos, girtuokliai. Kaimynai sakė šimtus kartų gelbėję šį butą nuo gaisro - laukan buvo išmestas ne kartą įsirusenęs kilimas, užgesinta patalynė. Žmonės, kas rytą išeidami iš namų, vakare su baime grįždavo atgal, vis dairydamiesi, ar sveikas namo stogas. Baisiausia, jog pasibaigus svaigalams, broliai Mockai ir jų sugėrovai imdavo daužyti kaimynų duris, reikalaudavo pinigų, cigarečių.
Nors gaisrininkai savo išvadose teigė, jog ugnis sunaikino du butus bei juose buvusius baldus, namų apyvokos reikmenis, tačiau gyventojai tvirtino, jog stipriai nukentėjo jie visi, nes tie butai, kurių ir nepalietė ugnis, buvo apipilti vandeniu. Viskas surūkę, prisigėrę degėsių kvapo.
- Taupiau automobiliui, dabar matau, kad jo nusipirkti neteks,"- guodėsi vienas šio namo gyventojas, dviejų mažamečių vaikų tėvas.
Beje, šis namas yra savininkams grąžintinų pastatų sąrašuose, niekas iš jame gyvenančių žmonių butų negalėjo privatizuoti, todėl dabar neaišku, kaip reikės čia gyventi, kas suteiks kitą pastogę...
Po gaisro vidurdienį Moniuškos gatvėje pasirodė moteris su dideliu juodu krepšiu rankose. Tai buvo žuvusių brolių motina Marija Birutė Mockienė. Pasirodo, kaip įprasta, iš savo varganos pensijos sumokėjusi dalį buto, kuriame gyveno du jos sūnūs, mokesčių, bei suruošusi krepšį maisto, ėjo aplankyti savo vaikų. Deja, jų gyvų jau neberado... Moteris prisipažino, jog šie du sūnūs jai suteikė daug skausmo. M. B. Mockienė neslėpė, jog ypač skaudžiai ją mušdavo Rolandas. Jie abu seniai niekur nedirbo, buvo ne kartą teisti už chuliganizmą ir vagystes, o susidėję su V. Šimkevičiene visiškai degradavo. Baisiausia, jog motinos atneštus maisto produktus - miltus, aliejų, kruopas - broliai tuoj pat keisdavo į pilstuką, o jį išgėrę iš gimdytojos vėl reikalaudavo pinigų ir vadindavo ją nešvankiausiais žodžiais...
