Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Kaip teigia maždaug 14 metų kovai su kišenvagiais atidavęs kaunietis Anatolijus Laskovas, kišenvagystė nuo seno laikoma viena seniausių ir garbingiausių "profesijų" nusikaltėlių pasaulyje. Kišenvagiai niekada negalėdavo žudyti, plėšikauti, vogti iš butų - toks buvo jų garbės kodeksas. Matyt, dėl to nusikalstamo pasaulio atstovų jie buvo labai gerbiami, laikomi aukščiausia kasta - panašiai kaip profesoriai ar netgi akademikai inteligentijos sluoksniuose. Rusijoje taip yra iki šiol. A. Laskovo teigimu, ir dabar kišenvagiai negali žudyti (iš savanaudiškų paskatų, bet ne gynybos atveju), negali nešiotis šaunamojo ginklo ir svarbiausia - turi vogti nuolat, daryti tai, ką idealiai išmano.
"Špokai" ir "auksarankiai"
Kišenvagius galia sugrupuoti į kelis pogrupius. "Auksarankiais" vadinami vagys, sugebantys ištraukti piniginę (pavyzdžiui, iš rankinės), išimti iš jos pinigus, paskui vėl padėti atgal. Kiekvienos tokios operacijos sėkmė priklauso nuo nepaprasto rankų miklumo. "Pjaustytojai" nuo pastarųjų "profesionalumo" atžvilgiu kiek atsilieka, jie dirba kitaip, "nešvariai" - įpjauna rankinę arba kišenę ir taip pasiekia piniginę. Patekusi į "pjaustytojo" rankas ir ištuštinta, atgal į buvusią vietą ji jau nebesugrįžta. Trečiasis kišenvagių pogrupis - "špokai". Iš tiesų jie - lyg varnėnai, savo grobį čiumpa greitai ir nepastebimai. Nuo pastarųjų dažniausiai nukenčia savo piniginių nesaugančios moterys (kai jas įsimeta ant pirkinių prikrauto krepšio viršaus arba neapdairiai pasideda šalia ką nors besimatuodamos, besiderėdamos, besidairydamos). Pagal "darbo profilį" būtų galima išskirti dar kelias kategorijas. Viena iš jų - "trasovykai". Tai kišenvagiai, besidarbuojantys autobusuose, troleibusuose, žodžiu - visuomeniniame transporte. Paprastai jie dirba ne po vieną, o grupėmis (tačiau tai ne išimtis, nes panašiais darbo metodais dirba dauguma kišenvagių, nesvarbu, kokiai kategorijai jie priklausytų). Štai vos ištraukęs iš užsisvajojusio, savo turto nesaugančio vyriškio ar dailiosios lyties atstovės piniginę, ją mikliai perduoda šalia "budinčiam" savo kolegai, šis - trečiam, pastarasis grobį skubiai pasiunčia dar toliau. Ir net jeigu žmogus staiga kažką pajunta, jeigu supratęs, jog neteko piniginės, sukelia triukšmą - arčiausiai jo stovėjęs kišenvagis kraipydamas galvą iškelia į viršų rankas ir nutaisęs abejingą miną tikina nieko neėmęs ir nematęs. Iš tiesų jokių įkalčių jis jau nebeturi, pavogta piniginė nukeliavusi toli... Iš visuomeninio transporto iššokęs artimiausioje stotelėje, jis su savo bendrininkais puola dalintis grobį. Kita vagių kategorija - "parduotuvininkai", vagiantys didelėse parduotuvėse, turgavietėse, įvairiuose masiniuose renginiuose, kur daug žmonių, didžiulės spūstys, kur pirkėjai ar švenčių dalyviai labai atsipalaidavę ir visiškai nemato, kas dedasi aplink juos.
Gana dažnai pasitaiko ir atsitiktinių vagiūkščių, priverstų staiga prasimanyti pinigų. Pabando vieną kartą - jei pasiseka, bando vėl. Taip ir pradeda tobulėti.
Ilgapirščių gudrybės
Dar keli vagysčių "profesorių" naudojami metodai. Aprašome juos todėl, kad galėtumėte apsisaugoti. Ir ne tik Kaune, Vilniuje ar Šiauliuose. Atminkit: kišenvagių nė kiek ne mažiau ir Paryžiuje, ir Madride ar Londone. Tad ir atostogaudami nežiopsokite.
... Auka sėdi kavinėje, priešais ją ant stalo - piniginė ar mobilusis telefonas. Priešais sėdintis "specialistas" pasiūlo aukai laikraštį ir paduodamas jį sekundei uždengia stalą. Dar nusišypso, pasako kokį nors juokelį, o jūs jau neturite pinigų ar telefono. Panašiai daroma ir siūlant gėlių.
... Rūpestingas praeivis perspėja, kad jūs išsitepęs nugarą. Švarkas ar suknelė iš tiesų gali būti nešvarūs, nes "rūpestingasis" ką tik ant jūsų papurškė pomidorų ar garstyčių padažo. Praeivis bando jums padėti nusivalyti nugarą, o kartu "išvalo" ir kišenes.
... Jaunas vyras žingsniuoja pliažu nerūpestingai ant rankos užsimetęs rankšluostį. Kažkuriuo momentu rankšluostis netyčia nuslysta ant smėlio. Jaunuolis pasilenkia ir pasiima ne tik rankšluostį, bet ir jūsų laikrodį, piniginę, akinius ar mobilųjį telefoną.
Kišenvagiai - be globėjų
Kišenvagiai nėra pasiskirstę "veiklos sferomis". Jų "darbo" maršrutai neribojami. Pasitaiko atvejų, kai vienoje vietoje susiduria kelios vagių grupės, tačiau tarp jų karas nekyla. Dažniausiai vagys darbuojasi toje vietoje, kur gyvena. Tačiau sužinoję, jog kur nors vyksta renginiai ar šventės, su didžiausiu malonumu vyksta tenai. Kišenvagiai visada stengiasi atrodyti taip, kad neišsiskirtų iš minios.
Buvęs Kauno vidaus reikalų valdybos kriminalinės paieškos vyresnysis operatyvinis įgaliotinis Anatolijus Laskovas tikina, jog buvo idealūs laikai, kai dirbo Operatyvinės paieškos grupė kovai su kišenvagiais. Kaune 1978 - 1992 metais Operatyvinės paieškos grupėje dirbo 12 pareigūnų, kurie gaudė kišenvagius. Per vienerius metus buvo pasiektas savotiškas rekordas - iškeltos net 32 baudžiamosios bylos.
- Mes pažinojome kiekvieną kišenvagį - kaip ir jie mus, - sako A. Laskovas. - Kadangi tekdavo vaikščioti į teismus ir duoti parodymus, į salę neakivaizdžiai susipažinti su mumis ateidavo teisiamų kišenvagių bendrininkai, jų kolegos... Didžiausią vaidmenį šiame darbe vaidino įdirbis. Sugebėti kišenvagį išskirti iš minios pagal elgesį, judesius, netgi žvilgsnį yra savotiškas menas. Kitą kartą stebi savo "objektą" ir jau iš jo judesių matai, kad daro nusikaltimą. Ir netgi nebūtina matyti, ką daro jo rankos. Iš kelių judesių gali nė kiek neklysdamas suvokti, ar vagis jau ištraukė piniginę, ar šis procesas dar vyksta... Jie pasižymi ypatinga išmone, sugeba prieiti prie žmogaus nesukeldami jam įtarimo, atitraukti jo dėmesį nuo piniginės ar rankinės. Kišenvagiai labai akyli - pasirinktos aukos nepaleidžia iš savo akiračio, kol nepasiekia galutinio tikslo. Pavyzdžiui, stebi, iš kur žmogus pasiėmė piniginę, kur ją padėjo išsitraukęs pinigus ar bilietėlį. Atlikę atitinkamą žvalgybą ir įvertinę situaciją (jei "variantas" tinka), jie pradeda veikti. Sudaroma dirbtinė spūstis, tiesiog lipama žmogui ant galvos, atitraukiamas jo dėmesys... Sekundė kita, ir piniginė jau vagišiaus rankoje. Kišenvagiai dažniausiai dirba grupėmis (nuo 2 iki 5-6 žmonių, o čigonų grupės dar gausesnės), tačiau yra ir vadinamųjų universalų, kurie, pasitelkę savo intuiciją ir sugebėjimus, viską padaro vieni. Tokiais atvejais rizikos faktorius didesnis, tačiau ir pelno su niekuo dalintis nereikia. Kažkodėl dažniausiai žmonės mano, jog kišenvagiai - tai valkatos, asocialūs tipai, tačiau taip nėra. Pareigūnai yra sulaikę net studentų, inteligentų atžalų. A. Laskovas prisiminė atvejį, kuomet sulaikė inžinierių. Šis vyriškis tikino, jog turi viską, jam netrūksta pinigų, tačiau negali susilaikyti, nes yra kleptomanas. Buvo atvejis, kai "Merkurijaus" parduotuvėje nuolat vagiliavo jauna moteris. Pamatę šalia prekybos centro vaikišką vežimėlį, pareigūnai iškart suvokdavo, jog jame gulinčio vaikelio motina jau darbuojasi parduotuvėje. Ši moteris buvo du kartus sulaikyta su įkalčiais, lygtinai nuteista, tačiau savo gyvenimo būdo nekeitė. Jos nesugebėjo "išauklėti" net vyras. Pastarasis guosdavosi, jog seniai būtų išsiskyręs, tačiau tam trukdė vaikas.
A. Laskovas pripažįsta, jog kartais pasirinktą kišenvagį tekdavo stebėti 2-3 valandas - tiek laiko paskui jį eidavo, važiuodavo, jokiu būdu nepaleisdavo iš akių. Pavyzdžiui, pradėjus sekti nuo Rotušės aikštės, kartais tekdavo nukulniuoti net iki geležinkelio stoties. Būdavo visko. Kartą sulaikytos vienos nepilnametės merginos rankinėje pareigūnai rado net keturias pinigines. Jas panelė buvo "sužvejojusi" per kokią valandą.
Kartą paragavęs, negali sustot
Sulaikyti kišenvagiai elgiasi labai įvairiai - vieni būna labai grubūs, bando priešintis, kiti iškart prisipažįsta. A. Laskovas iki šiol prisimena daug kišenvagių, kurie iš to gyvena, išlaiko šeimas. Kiti vagia narkotikų dozei, treti - buteliui. Nemažai kišenvagių išugdė toks Kostas Visockas. Jis mokėsi proftechninėje mokykloje ir į savo veiklą įtraukdavo moksleivius. Iš čia ir yra kilęs "profkinių" kišenvagių pavadinimas. Savo bendrininkams Kostas duodavo po 10 litų, visa kita likdavo jam. Iki šiol Kaune gerai žinoma N. Špiliauskaitė (Lapė, Špilka), Klaudija Visockaja (Klavka), iš senesnės kartos - V. Stankevičius (Žaba). Tikras savo "amato" profesionalas - Valentinas Maleckas (Žvairys), darbuodavęsis troleibusuose vienas, be jokios kompanijos.
A. Laskovo teigimu, kišenvagiai "dirba" iki šiol, nes "kartą paragavęs, negali sustot". Be to, tai greitas ir lengvas uždarbis. Pareigūnas įsitikinęs, jog niekas negali kišenvagio perauklėti, pakeisti jo gyvenimo būdo. Tai eina iš kartos į kartą. Ypač šis reiškinys ryškus tarp čigonų. Jie savo vaikus nuo 5-7 metų jau kartu vedžiojasi ir moko. Beje, tėvams mažamečiai dažniausiai būna tik priedanga - sučiupta nusikaltimo vietoje čigonė puola klykti, rodo į savo atžalas, stengiasi sukelti pareigūnų ir nukentėjusiojo gailestį...
Kodeksas nė motais
Nuo kišenvagių dažniausiai nukenčia moterys, juk jos būna labiau išsiblaškiusios, susidomėjusios prekėmis ir nieko aplink save nemato. Vagišių aukomis tampa ir pagyvenę žmonės. Senas kišenvagių garbės kodeksas neleidžia apvogti senukų, tačiau dabartiniai kišenvagiai jo nebesilaiko. Jiems svarbu bet kokia kaina gauti pinigų. A. Laskovo manymu, šią nusikaltimo rūšį skatina nebaudžiamumas. Anksčiau už tai buvo skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, o itin pavojingais recidyvistais pripažinti asmenys (ne pirmą kartą teisti už vagystes) galėdavo nusipelnyti net iki 10 metų nelaisvės, o štai dabar kišenvagiui kažin ar yra galimybė atsidurti už grotų. Kartais sulaikius kišenvagį ir pradėjus tyrimą paaiškėja, jog jis padaręs ir daugiau nusikaltimų. Šiandien pradėjęs vogti, rytoj gali imti plėšti, dar vėliau - žudyti. Šiandien kišenvagių garbės kodeksas jau nebegalioja...
A. Laskovas įsitikinęs, jog šiuo metu Kaune "dirba" apie 100 kišenvagių. Deja,jų niekas nebekontroliuoja...
