Augustas TAMALIŪNAS
Kėdainiuose, netoli Nevėžio, į naktinę pamainą ėjusios ir pakeliui negyvai užpeiliuotos Virginijos Bartusevičienės (37 m.) nepaprastai žiaurios mirties aplinkybės dar nėra galutinai aiškios. Tyčinis nužudymas sunkinančiomis aplinkybėmis - kaip ant delno, o štai kas įvykdė šį baisų nusikaltimą, deja, nežino netgi jos artimieji. Įvykį tiriantis vietos prokuroras Tomas Šiulys mums patvirtino, kad sulaikyti ir į areštinę uždaryti du įtariamieji, abu devyniolikmečiai, tačiau ir Laimis V., ir Dainius L., be abejo, neigia savo kaltę. Ar tarp jų yra žudikas, kol kas neaišku. Renkami įrodymai ir baudžiamajai bylai būtini įkalčiai. Žudymo įrankio piktadarystės vietoje kriminalistai neaptiko. Trečiadienį prokuroras sakė ketinąs kviesti į pagalbą narus iš Kauno. Jo nuomone, nusikaltėlis galėjo švystelėti peilį nuo tilto į upę. Ar ten pat išmestas rankinukas, kuriame nelaimingoji moteris nešėsi į darbą jai reikalingą įnagį, lig šiol nežinia. Iš Panevėžio rajono, iš Naujamiesčio, atvykęs nužudytosios šešuras Juozas Bartusevičius spėja, kad jo marti turbūt iš matymo pažinojo nusikaltėlį arba nusikaltėlius, užtat ir buvo užbadyta, suspardyta.
Tą nedidelę geležtę geltonomis kriaunomis paskutinįsyk gimdytojų namuose Vilainiuose, prie pat Kėdainių miesto rytinės ribos prisiglaudusioje gyvenvietėje, matė Virginijos ir Kęstučio Bartusevičių devyniolikmetė dukra Sandra, Vilniaus Gedimino technikos universiteto pramonės inžinerijos specialybės antrakursė. Labai patogų bulvėms skusti, kitoms daržovėms bei vaisiams valyti ir pjaustyti nesulenkiamą peilį, savo šeimos nelaimei, pagamino Kęstutis Bartusevičius, Virginijos vyras. Be jau minėtos pirmagimės, dabartinės studentės, sutuoktiniai augino už dukterį metais jaunesnį sūnų Marių. Šis eina tėvo pėdomis, greitai taps suvirintoju. Dar mokosi, bet, pasak senelio Juozo Bartusevičiaus, šiemet gaus diplomą ir atsistos ant savo kojų. Žinoma, jog dvi atžalas rėmusiems gimdytojams nebuvo lengva, nes Kėdainiuose su amatais, ypač moterims, yra striuka. Va kodėl Virginija Bartusevičienė mielai ėmėsi sezoninio darbo vietos Konservų fabrike. Vis paspirtis šeimai!
- Plušėjo neilgai, o tą savaitę, kai viskas nutiko, žmona triūsė naktinėje pamainoje, - pasakojo jos vyras Kęstutis. - Nuo dešimtos valandos vakaro iki pusės šešių ryto. Grįždavo maždaug tuo metu, kai aš jau eidavau į darbą. Sunku, bet ji nesiskundė, nors reikėjo česnakus lupinėti. Iš namų išeidavo anksčiau, kad, apsaugok Viešpatie, nepasivėlintų, nes ir šitokį darbą reikėjo branginti! Be to, pakeliui susidarydavo moterų grupelė, o šitaip eiti, žinoma, kur kas saugiau. Kai dirbo popietinėje pamainoje, tai sutemus droždavau jos pasitikti. Tada eidavome per geležinkelį. Šitaip sutrumpindavome kelią iki namų, na, o dviese nebūdavo baisu. Ak, kaip dabar save koneveikiu, jog tą vakarą neįsisiūliau į palydovus! Užsiminiau apie tai Virginijai, bet ji tiktai numojo ranka. Girdi, dar nėra labai vėlu, nieko neatsitiks. Taip ir išėjo viena, tiesiai į mirtį...
Anot Kęstučio Bartusevičiaus, žmona suvėlino eiti su kitomis moterimis į darbą vien todėl, kad aną trečiadienį labai norėjo pasižiūrėti televizijos laidą "Atleisk". Ši baigėsi 20 valandą 55 minutės. Dar truputėlį užtruko, kol pasiėmė sumuštinį, kol persirengė, kol pasiėmė rankinuką. Galimas dalykas, jog būtent tą vakarą įsidėjo peilį geltonomis kriaunomis, nes prieš tai minėjo, kad lupinėti česnakus netinkamu įrankiu yra nepatogu. Atseit vien gaišatis, nedera atsilikti nuo kitų. Štai tada Sandros bei Mariaus mama ir išėjo. Į palydą neįsiprašęs jos sutuoktinis vėliau sakė, kad jeigu žmona būtų užtrukusi dar ilgiau, jeigu ji būtų susirengusi į darbą maždaug pusiau dešimtą valandą vakaro, tai, be jokios abejonės, ir jis būtų ėjęs kartu. Iki paties fabriko. Tuo tarpu tebuvo vos kelios minutės po devynių, užtat nerimauti, atrodė, nėra dėl ko. Žodžiu, Kęstutis Bartusevičius pamanė, kad jo Virginija pakeliui būtinai susitiks bent vieną ar dvi susivėlinusias darbininkes, gal net tos pačios TV laidos gerbėjas, todėl ir liko namie.
Kaip vėliau paaiškėjo, vyro nuojauta pasitvirtino. Žmonos lūkuriuoti turėjusios kitos draugės, žinoma, nuėjo, bet vieną moteriškę, irgi užtrukusią namuose, jai dar teko palabinti. Abi tamsiu keliu ir patraukė nosies tiesumu, tačiau tuo metu atsitiko nenumatytas dalykas. Bendrakeleivę užšnekino kažkokia pažįstama. Klausytis svetimų naujienų, matyt, buvo nesmagu, be to, iki fabriko dar buvo gabalas kelio, užtat Virginija Bartusevičienė, tikriausiai norėdama paskubinti savo bendrakeleivę, nupėdino tolyn. Manė, kad ši greit atsisveikins su kalbia moteriškaite ir bemat ją pasivys. Tai buvo klaida, ir tatai, kas toliau nutiko, priklauso spėlionių sričiai. Pažįstamos sustabdyta bendradarbė, regis, užgaišo neilgai, bet kol atsisveikino, kol ką, turbūt praėjo bent penkios minutės. Tada ji leidosi, kiek kojos neša, paskui tamsoje pradingusią Kęstučio Bartusevičiaus žmoną, tačiau kadangi pačiai iš baimės širdis buvo nukritusi į kulnis, tai moterėlė ničnieko neregėjo ir nė krebždesio negirdėjo. Virginijos vyro žodžiais tariant, būta dėl ko. Girdi, tą bendrakeleivę prieš mėnesį su sūnumi kažkas buvo pasigrobęs, atseit įsisodinęs per prievartą į automobilį, todėl moteriškė ir nėrė nesidairydama. Kęstutis Bartusevičius aimanavo, kad ši, atbėgusi į darbą, į naktinę pamainą, nepaskambino telefonu į namus ir nepranešė, jog pirma jos į fabriką nuskubėjusi bendrakeleivė kažkur dingo. Žmonos nesulaukęs vyras šeštą valandą ryto išėjo į darbą. Pamanė, kad jo Virginija tikriausiai užtruko fabrike, kad greitai parsiras. Deja, jos nebuvo visą dieną. Tiktai vakare, 18 valandą 15 minučių, kažkoks vyriškis, regis, važiavęs dviračiu, J. Basanavičiaus gatvėje, netoli stadiono, atokiau nuo kelio, žolėje, išvydo kažką gulint. Šūktelėjo. Nejuda. Pažiūrėjo. Ak, tai jau aiškių aiškiausia galvažudystė! Netrukus viena moteris atpažino lavoną. Nužudytosios artimųjų žodžiais tariant, veidas irgi buvo sudaužytas, ištinęs, tiktai nežinia, ar vien nuo smūgių, ar dar ir nuo kaitros. Juozas Bartusevičius sakė, kad marti buvo paspaudusi po savimi rankinuko dirželį. Tik tiek atseit ir beliko. Pats rankinukas, kuriame, anot susikrimtusio šešuro, tebuvo dvidešimt ar apie tiek litų, sumuštinis ir tas nedidelis peilis geltonomis kriaunomis, žinoma, nuneštas. Senelis, vyras ir du vaikai sprendė, kad už rankinuko čiuptelėjusį plėšiką ar kelis plėšikus nelaimingoji, matyt, iš veido pažino, užtat ir buvo nužudyta. Šios versijos neatmeta ir prokuroras Tomas Šiulys. Po trijų dienų buvo sulaikytas pirmas įtariamasis, dar po paros - antras. Pastarojo veide esama šviežių subraižymų, virš nosies, anot Sandros, palei antakius ryški prakirta, tačiau Dainius tvirtina, kad jis griuvo girtas, kai su Laimiu kažkur blaškėsi ir puotavo. Abu įtariamieji vienas kitą gina ir, suprantama, neigia savo kaltę. Kol kas jie tebėra įtariamieji, tačiau dar neaišku, ar patys realiausi. Kita vertus, lig šiolei nežinia, ar prie dėl savanaudiškų paskatų įvykdyto nusikaltimo nagus prikišo vienas, ar du piktadariai. Kriminalistai dirba, prokuratūra - taip pat. Reikia tikėtis, jog netrukus šio nužudymo aplinkybės bus išryškintos iki galo.
