Nuolatinė laikraščio skaitytoja Valdonė Z. iš Kupiškio rajono rašo, jog prieš kurį laiką besikraustant iš vienos gyvenamosios vietos į kitą, buvo pamesta labai brangi šeimos relikvija. Po kurio laiko moteris išsiaiškino, jog šį labiau moraline nei materialine prasme vertingą daiktą rado to paties miestelio gyventojas, tačiau jis, nors ir žinojo, kam tas daiktas priklauso, niekam nieko nesakęs radinį pardavė antikvarinių daiktų parduotuvės savininkui. Laiško autorė prašo paaiškinti, kokiais atvejais rastas daiktas pripažįstamas radiniu ir kaip jis turėtų būti grąžinamas tikrajam šeimininkui?
Civilinio kodekso 4.62 straipsnyje yra teigiama, jog radiniu laikomas pamestas daiktas, kurio savininkas nežinomas. Radęs pamestą daiktą asmuo privalo grąžinti jį pametusiajam, jeigu pastarasis yra žinomas. Jeigu toks asmuo nežinomas, pamestą daiktą radęs žmogus privalo per savaitę nuo radimo dienos pranešti apie radinį policijai ir jai perduoti šį radinį, jeigu pats negali ar nenori jo saugoti. Daiktą radęs asmuo ar policija perduotą radinį privalo saugoti 6 mėnesius. Saugojimo metu rastu daiktu naudotis negalima. Jeigu per tą laiką paaiškėja daiktą pametęs asmuo, t. y. tikrasis jo savininkas, daiktas jam grąžinamas, bet prieš tai pastarasis turi atlyginti daikto išlaikymo ir kitas su juo susijusias išlaidas. Jeigu pametęs daiktą asmuo per nurodytą laiką nepaaiškėja, daiktas neatlygintinai pereina radusiojo nuosavybėn su sąlyga, kad šis sutinka atlyginti daikto išlaikymo, saugojimo ir kitas su tuo radiniu susijusias išlaidas, jei radinį saugojo ne jis. Jeigu radęs asmuo nesutinka kompensuoti tokių išlaidų, radinys neatlygintinai perduodamas valstybės nuosavybėn, o šiam asmeniui atlyginamos su radiniu susijusios išlaidos. Vis dėlto teisės aktai gali numatyti kitokią radinių teisinio reglamentavimo tvarką.
