Anksčiau užsieniečiui, atvykusiam į tuometinę Sovietų Sąjungą ilgesniam laikui (dirbti ar mokytis), norint vairuoti automobilį, tekdavo perlaikyti egzaminą vairuotojo teisėms gauti, mat tenykščiai vairavimo ypatumai skiriasi nuo sovietinių. O perlaikant egzaminą būdavo labai priekabiai vertinami atsakymai. Ir retai kas išlaikydavo iš pirmo karto. Neišlaikius vieną, antrą kartą, siųsdavo atlikti psichologinius testus (neva išsiaiškinti, ar viskas gerai su galva). O klausimai psichologiniuose testuose būdavo tikrai idiotiški, pavyzdžiui: kiek tavo šalyje (jei esi užsienietis) posūkių (suprantama, du - kairysis ir dešinysis), ar galima sudėti vieną ant kito tris teniso kamuoliukus, ir jei testuojamasis mėgina tai padaryti, tai, testuotojų nuomone, jis tikrai nepilno proto.
Taigi kartą buvo testuojamas vokietis. Sėdi kabinete, atsakinėja į klausimus greitai ir lakoniškai, o kai egzaminatorius paklausia, ar galėtų šis sudėti tris kamuoliukus vieną ant kito, vokietis nė nesusimąstęs atsako:
- Be problemų.
Išsitraukia iš burnos kramtomąją gumą, vieną prie kito suklijuoja ja kamuoliukus ir priklijuoja prie stalo.
- Prašau! - užtrukęs gal minutėlę atsako vokietis.
Komentarai nereikalingi.
