Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Neseniai Vilkaviškio rajono apylinkės teismas dviem mėnesiams leido suimti praeityje tris kartus už vagystes bei chuliganizmą teistą 32 metų vyriškį (įvardinkime jį Albertu), įtariamą mažametės podukros išžaginimu. Nors įtariamasis savo kaltę neigia, ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai tuo patikėti neskuba ir toliau dirba savo darbą. Didžiulį šoką ir baimę patyrusios 14-metės (pavadinkime ją Evelina) motina džiaugiasi bent tuo, kad kol kas dukra yra saugi, be to, namuose tvyro ramybė, dingo įtampa. Žinoma, mergaitei greičiausiai prireiks rimtos psichologinės, o gal net psichiatro pagalbos, tačiau svarbiausia, kad daugiau niekada gyvenime nepasikartotų tokie košmarai, o kaltininkas, žinoma, įrodžius jo kaltę, gautų tokią bausmę, kokios nusipelnė.
Tėvas privertė podukrą užimti žmonos vietą lovoje
Kas nutiko gegužės 15-osios naktį, pareigūnai komentuoti nelinkę. Aišku tik tai, jog žagintojo auka tapo vyriausioji didelės šeimos atžala. Tiktai per ikiteisminį tyrimą duodama parodymus Evelina sužinojo, kad taip brutaliai ir žiauriai su ja pasielgė ne tikras jos tėvas, o patėvis. Mat kuomet Albertas vedė Gražiną (tegul bus toks šios moters vardas), ji jau turėjo nesantuokinę dukrą, tačiau šis faktas visą laiką nuo mergaitės buvo slepiamas. Dabar Evelinos motina pripažįsta, jog tai buvo klaida. Galbūt žinodama, jog gyvena ne su tikru tėvu, o su patėviu, mergaitė būtų kiek kitaip į jį žvelgusi ir kitaip jį vertinusi. Beje, Gražinos teigimu, praeityje pasitaikė atvejis, kuomet girtas vyras Evelinai išrėžė nesąs jos tėvas ir liepė jai dingti iš namų. Kuomet ši, išgirdusi tokią žinią, puolė į ašaras, tariamas tėvas netrukus ėmė atsiprašinėti, sakydamas, jog pajuokavo...
Gegužės 15-osios naktį Gražina dirbo. Namuose buvo palikti visi aštuoni vaikai. Albertas, kaip įprasta, buvo girtas. Naktį vyriškis staiga liepė Evelinai užimti lovoje savo motinos vietą. Mergaitė nevalingai pakluso... Deja, net keletą valandų buvo terorizuojama, tampoma, tąsoma... Anksti ryte grįžusią namo Gražiną pasitiko jos vyriausioji dukra ir verkdama ėmė pasakoti, kas atsitiko. Tada nukentėjėlė dar nežinojo, kad jos gyslomis niekada netekėjo šio žmogaus kraujas. Tuo metu dar gerai neišsiblaivęs Gražinos vyras drybsojo lovoje. Siaubo ištikta moteris čiupo telefoną ir paskambino į policiją. Kol pareigūnai atvyko, Albertas spėjo dingti iš namų. Po kiek laiko, jau spėjusį iš naujo apsvaigti nuo alkoholio, jį sučiupo pareigūnai. Sveiku protu nesuvokiamu nusikaltimu įtariamas vyriškis nebuvo nusiteikęs taip lengvai pasiduoti ir net bandė iššokti iš tarnybinio automobilio, tačiau buvo sutramdytas ir nugabentas į areštinę.
Įtariamasis nebuvo nei geras vyras, nei tėvas
Gražina tikino, jog šis brutalus jos vyro poelgis buvo labai netikėtas. Ji sakė niekada negalėjusi net įtarti, kad gali atsitikti kas nors panašaus. Esą vyriausioji dukrą nė karto nėra pasiskundusi vyro elgesiu. Jeigu būtų kilę įtarimų, Evelina tikrai būtų apie tai papasakojusi, nes jodvi labai puikiai sutaria, dukra su ja visada labai atvira ir nuoširdi. Dėl to moteris visiškai įsitikinusi, jog visi šie žiaurūs įtarimai pasitvirtins...
Gražina su Albertu kartu pragyveno beveik 14 metų. Jiedu susilaukė 7 vaikų. Jauniausiajam sūnui tiktai ketveri metukai. Tačiau moteris neslėpė, jog tiek ji, tiek vaikai Alberto visąlaik paniškai bijojo. Išgėręs jis tapdavo itin agresyvus, nenuspėjamas. Nors vyras vaikų nemušė, tačiau jiems visiškai neskyrė dėmesio, o savo žmonos atžvilgiu mėgo prievartą. Moteris guodėsi, jog jam visada buvo tarsi daiktas, bevertė nuosavybė, su kuria jis elgėsi taip, kaip norėjo, jos nei gerbė, nei mylėjo... Vyras ištisomis dienomis girtaudavo, ilgai negrįždavo namo, o parsiradęs iškart puldavo priekaištauti... Albertas niekada neturėjo nuolatinio darbo, jam nė kiek nerūpėjo nei greitai gausėjanti šeimyna, nei namai. Kuomet seniūnija, grasindama nutraukti pašalpų mokėjimą, priversdavo jauną vyrą padirbėti viešuosius darbus, už gautą atlygį jis neskubėdavo pirkti vaikams duonos, jį be jokio sąžinės graužimo mikliai iškeisdavo į alkoholį. Vieną sykį vyras pabėgo su viena moterimi, tačiau maždaug po savaitės parsiradęs namo ėmė kaltinti savo žmoną, kad ši griaunanti šeimą. Gražina tikino, jog jos vyras per 14 metų nėra niekuo prisidėjęs prie bendro gyvenimo kūrimo, nėra namo parnešęs nė lito... Ši našta visąlaik gulė ant jos pečių. Baisiausia tai, jog įsidarbinusi ir ėmusi dirbti naktimis (darbas, beje, labai sunkus ir įtemptas), ne visuomet namuose rasdavo vyrą. Užrakinęs ir likimo valiai palikęs vaikus, jis visą naktį kažkur lėbaudavo...
Lemtingas lūžis
Į klausimą, kodėl tiek laiko kentėjo ir nebandė skirtis, Gražina patikino ne kartą siūliusi Albertui nutraukti santuoką, tačiau šis apie tai net girdėti nenorėjęs (iš tiesų, kur geriau jis būtų radęs). Be to, skyrybų procesą vis atitolindavo pinigų stygius. Tačiau dabar šis be galo skaudus ir nemalonus įvykis privertė Gražiną žengti tokį žingsnį - pasiskolinusi pinigų, moteris jau pateikė prašymą nutraukti santuoką.
- Tegul jį teisia kuo griežtesne bausme, man šio žmogaus visiškai negaila, - tvirtina Gražina. - Daugiau niekada jo nelankysiu kalėjime (o juk taip buvo, kai vyras buvo nuteistas ir atliko bausmę), neskirsiu jam nė vieno cento, neparašysiu nė vieno laiško... Už tokius dalykus atleisti neįmanoma. Prisimenu laikus, kuomet iš vaikų atimdama skanesnį kąsnelį, veždavau jam į kalėjimą krepšius maisto - jis maldaudavo nepalikti, žadėdavo būti geras, negirtauti, dirbti, tačiau grįžęs į laisvę po poros dienų dingo ilgam, o parsiradęs buvo vėl toks pat, kaip anksčiau. Jis nė kiek nepasikeitė...
Nors Evelinai buvo siūloma daugiau į mokyklą neiti, kad jos kas nors neįskaudintų (kaime visos žinios sklinda labai greitai), tačiau mergaitė pareiškė nieko blogo nepadariusi ir nemananti, jog turinti nuo visų slėptis... Aišku, gerai, kad mokslo metai jau baigiasi...
Mažametę suviliojo kaimynas
Visai neseniai Vilkaviškio rajone užfiksuotas dar vienas panašus nusikaltimas. 18 metų vaikinas įtariamas seksualine prievarta aštuonmetės kaimynės atžvilgiu bei bandymu ją išžaginti. Ar šie įtarimai pasitvirtins, paaiškės baigus ikiteisminį tyrimą. Yra duomenų, jog tokie nusikalstami veiksmai prieš mažametę (pavadinkim ją Simona) tęsėsi nuo pernykščių metų vidurio.
Pareigūnai patvirtino, jog į policiją dėl šio nusikaltimo kreipėsi rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai. Jie šį faktą sužinojo iš pedagogų (kitais duomenimis, apie tai pranešė nukentėjėlės motina). Ėmė aiškėti, jog Aleksandras (vardas pakeistas) jau senokai labai didelį dėmesį rodė 10 metų už save jaunesnės kaimynystėje gyvenančios šeimos dukrai. Esą ne kartą parveždavo mergaitę iš mokyklos, su ja daug bendraudavo. Kuo baigėsi toks bendravimas, dabar aiškinasi policija, tačiau jau dabar žinoma, kad įtariamasis liepęs Simonai niekam nepasakoti, ką su ja darąs. Yla iš maišo išlindo tiktai kažkam iš nukentėjėlės artimųjų akivaizdžiai pamačius rimtą įtarimą keliančius jauno kaimyno veiksmus.
Auklėjimo ir dėmesio spragos
Paaiškėjo ir gana liūdna jaunuolio praeitis. Aleksandras prieš kelerius metus buvo seksualiai išprievartautas. Taip su juo, norėdami pasityčioti, pasielgė bendraamžiai. Pagal šį faktą netgi buvo iškelta baudžiamoji byla, kurią jau spėta išnagrinėti teisme. Pastaruoju metu Aleksandras niekur nedirbo ir nesimokė. Tiesa, dėl sutrikusio intelekto anksčiau jis mokėsi pagal specialiąją programą. Vilkaviškio rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjai Danutei Viltrakienei teko ginti šio jaunuolio interesus minėtoje byloje, kurioje jis buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Vedėja patikino, jog Aleksandras iš tiesų yra labai geras, ramaus būdo jaunuolis. Jis gyvena su tėvu bei jo sugyventine, turi brolį. Mat vaikino motina paliko šeimą ir išėjo gyventi pas kitą vyrą. Neabejojama, jog vaikinui trūko motiniško švelnumo ir dėmesio. D. Viltrakienė patikino, jog Aleksandras buvo globojamas mokytojų. Kaip su juo elgėsi pamotė, neaišku, tačiau iki šiol VTAT kokių nors duomenų, kad jis galėjo būti skriaudžiamas šeimoje, nėra gavusi. Dar artimiau su šio vaikino gyvenimu susipažinusi VTAT darbuotoja Marija Kižienė pasakojo, jog jo tėvas su savo atžala labai artimai nebendravo. Vyriškis gana abejingai reagavo sužinojęs, kuo įtariamas sūnus. Jis neslėpė manąs, jog viską sugalvojo aštuonmetės motina, panorusi pasipelnyti. Beje, tarp kaimynystėje gyvenančių šeimų bendravimas nenutrūkęs iki šiol. VTAT vedėjos nuomone, galbūt šis jaunuolis nesuvokė, jog už tai, ką daro, yra numatyta baudžiamoji atsakomybė...
Tėvams vaikai mažai rūpi
Nukentėjusios Simonos šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų įskaitą. Praeityje teista ir įkalinimo įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atlikusi mergaitės motina ir dabar nevengia stikliuko, tėvas taip pat išgeriantis. Be Simonos šeimoje auga dar du už ją jaunesni vaikai. Nors mergaitės motinai buvo pasiūlyta nuvesti dukrą pas psichologą, ši kol kas tokios iniciatyvos nerodo. M. Kižienė tikino labai apgailestaujanti, kad tokie dalykai įvyko tarp kaimynystėje gyvenančių šeimų, kurios artimai bendrauja. Jos nuomone, tėvams nelabai rūpi, kuo užsiima ir ką veikia jų atžalos. Ypač savo dukromis turėtų pasirūpinti motinos.
